Šiais metais šešiasdešimtmetį švenčiantis choreografas ir prodiuseris Krzysztofas Pastoras yra vertinamas daugelio žymiausių pasaulio baleto scenų. Jis yra sukūręs spektaklių Švedijos karališkajam baletui, Maskvos didžiojo teatro Baleto trupei, Škotijos baletui, Vašingtono baletui, Čikagos „Joffrey Ballet“, Dresdeno operos ir baleto teatrui, Izraelio, Flamandijos, Olandijos nacionaliniam, Lenkijos nacionaliniam, Latvijos nacionaliniam, Vengrijos nacionaliniam, Ankaros valstybiniam baletui, Australijos baletui, Naujosios Zelandijos karališkajam baletui ir daugeliui kitų trupių. Choreografo projektai nuolat įtraukiami į svarbiausių pasaulio festivalių (Olandijos, Edinburgo ir kt. festivalių) programas, su dideliu pasisekimu rodomi tarptautiniuose baleto konkursuose.

K. Pastoras įvairiose pasaulio scenose sukūrė beveik 50 baletų, tarp jų – didelės sėkmės sulaukusius „Kurtas Weillis“ (pastatytas Amsterdame 2001 m. ir Varšuvoje 2009 m.), „Góreckio Trečioji simfonija“ (Varšuva, 1994; Amsterdamas, 1996), „Don Žuanas“ (Amsterdamas, 2005), „Pavojingi ryšiai“ (Ryga, 2006; Poznanė, 2010; Brno, 2011), „Fantastinė simfonija“ (pagal Hectoro Berliozo kūrinį – Melburnas, 2007) ir daugelis kitų darbų.

Net septyni K. Pastoro baletai išvydo rampos šviesas Vilniuje. Tai 2002 metais pastatytas Mindaugo Urbaičio baletas „Acid City“, 1997 ir 1998 metais įspūdingai inscenizuoti vienaveiksmiai baletai „Karmen“ (pagal G. Bizet ir R. Ščedrino muziką) ir „Vasarvidžio nakties sapnas“ (pagal F. Mendelssohno-Bartholdy kūrinį), kuriuose šoko to meto Lietuvos baleto žvaigždės Eglė Špokaitė, Mindaugas Baužys ir kt.

Per pastaruosius penketą metų K. Pastoras, jau kaip LNOBT baleto meno vadovas, Vilniuje pastatė „Tristaną ir Izoldą“ (2012), „Spragtuką“ (2014), „Bolero“ (2015), „Romeo ir Džuljetą“ (2016). Šie spektakliai bus parodyti šventinėje Baleto savaitėje gruodžio 14-18 dienomis.

Vadovauti LNOBT baleto trupei K. Pastoras – pripažintas šių dienų baleto meistras – buvo pakviestas 2011 metais. Lygiagrečiai jis yra Olandijos nacionalinio baleto („Het Nationale Ballet“) reziduojantis choreografas – šias pareigas greta garsaus olandų baleto meistro Hanso van Maneno K. Pastoras eina nuo 2003 metų. Taip pat nuo 2009 metų K. Pastoras yra Lenkijos nacionalinio baleto vadovas.

Per penkis vadovavimo metus K. Pastoras Vilniuje inicijavo nacionalinių baletų – Giedriaus Kuprevičiaus „Čiurlionio“, Eduardo Balsio „Eglės žalčių karalienės“ – pastatymus. Taip pat pradėtos rengti choreografinės dirbtuvės „Kūrybinis impulsas“. Šiame projekte debiutavęs jaunas choreografas Martynas Rimeikis jau sukūrė vienaveiksmį baletą didžiojoje scenoje „Visur kur mes nebuvom“, rengiasi naujo baleto premjerai 2017 metais. Greta atnaujinamos klasikos („Don Kichotas“, „Spragtukas“) LNOBT baleto repertuaras pasipildo ryškių šiuolaikinių choreografų darbais – tai Itziko Galili „Dalykai, kurių niekam nepasakojau“ (2015), numatoma Mauro Bigonzetti „Piaf“ premjera (2017).

K. Pastoro jubiliejui skirtą Baleto savaitę gruodžio 14 d. pradės baletas „Tristanas ir Izolda“. Šoks Inga Cibulskytė ir Genadijus Žukovskis, „Wesendonck“ dainas atliks operos solistė Inesa Linaburgytė.

Gruodžio 15 d. bus rodomas naujausias LNOBT baleto pastatymas, Sergejaus Prokofjevo „Romeo ir Džuljeta“. Pagrindinius vaidmenis pirmą kartą atliks jauniausios kartos LNOBT baleto solistai Olesia Šaitanova ir Jeronimas Krivickas.

Gruodžio 17-ąją – tikrą K. Pastoro gimimo dieną – rengiamas iškilmingas Gala koncertas su Lietuvos ir pasaulio baleto žvaigždėmis. Koncerte pasirodys Lietuvos, Lenkijos, Olandijos nacionalinių baleto trupių bei „Covent Garden“ karališkojo baleto pagrindiniai solistai, tarp jų – Marianela Núñez, Vadimas Mutagirovas, Svetlana Zacharova ir kiti.

Užbaigs baleto savaitę gruodžio 18 d. rodomas Piotro Čaikovskio „Spragtukas“. Šoks Kristina Gudžiūnaitė ir Genadijus Žukovskis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)