Per kelerius pastaruosius metus sparčiai plėtėsi bibliotekos auditorija – dabar regos negalia yra tik viena iš būklių, kurią turėdamas žmogus gali naudotis LAB sukurta virtualia garsinių leidinių platforma ELVIS. Skaitytojų gretas papildė žmonės, patiriantys skaitymo sunkumų dėl disleksijos, fizinės ar intelekto negalios ar net laikinų sveikatos sutrikimų, dėl kurių negali skaityti įprastos spausdintos knygos.
„Knygos prabyla tavaip!“ – tokiu šūkiu nuo šiol biblioteka pasitiks kiekvieną lankytoją ir kvies pasinerti į knygų pasaulį be įtampos, nes čia kiekvienas atras sau tinkantį būdą skaityti.
Logotipas – modernus ir... garsinis
„Senasis logotipas vartotojui nešė žinią tik apie garsinę knygą, todėl buvo nuspręsta ieškoti kitų sprendimų, užribyje nepaliekančių daugybės kitų prieinamų knygų formatų. Galiausiai pasirinktas netradicinis, modernus, lakoniškas ir bibliotekos veiklą puikiai atspindintis variantas“, – teigia LAB komunikacijos vadovė Ramunė Balčikonienė.
Sukurti naująjį LAB identitetą ėmėsi kūrybos biuro „Nebraska“ partneriai – Ignas Kozlovas ir Justina Muralytė-Kozlovė, prieš tai vadovavę dizaino agentūrai FOLK.
Naujojo logotipo pagrindas – stilizuota stačiakampė lapo ikona, kuri įprastai naudojama iliustruojant skaitmeninių dokumentų formatus. Jos viduje – raidė A, atpažįstama kaip teksto simbolis, o L ir B šiuo atveju tampa formato rėmais, kurių kontekste biblioteka yra linkusi nuolatos ir nepaliaujamai eksperimentuoti bei keistis, kad skaityti galėtų kiekvienas.
Dar vienas netikėtumas – garsinė logotipo versija. „Juk dirbame auditorijai, kuri negali skaityti įprastai – todėl žinome, kad informaciją būtina perduoti bent keliais skirtingų pojūčių kanalais“, – šypsosi LAB komunikacijos vadovė R. Balčikonienė.
Identitetas – vizualumo paradoksas: „funkciniai aspektai tapo estetiniais“
„Sukurti vizualinį identitetą įstaigai, kurios pagrindinė auditorija – neregintys ar silpnai matantys žmonės, yra savaime paradoksalus, tačiau itin įdomus ir perspektyvą keičiantis iššūkis. Įprastai prekės ženklo atnaujinimo projektuose į prioritetines pozicijas iškeliami estetiniai ir strateginiai aspektai, tačiau šiuo atveju svarbiausia buvo funkcija – kad silpnai regintys pamatytų, o neregintys išgirstų tai, ką norėjome perteikti. Itin džiaugiamės, kad atsiradę apribojimai tapo ne trukdžiu, o įkvėpimu kūrybiškiems sprendimams – kuo toliau, tuo labiau įtraukties aspektai dizaino projektuose tampa nebe egzotika, o jų higiena“, – sako agentūros „Nebraska“ direktorė Justina Muralytė- Kozlovė.
Tolesnis vizualinis identitetas plėtotas pasitelkiant geltoną spalvą kaip prieinamumo simbolį, ja išryškinant esminę informaciją. LAB komunikacijos vadovės teigimu, silpniau reginčių žmonių pasaulyje juoda ir geltona yra vienas dažniausiai pageidaujamų derinių: toks spalvų kontrastas užtikrina ne tik gerą matomumą, bet ir atkreipia dėmesį. Geltona linija asociatyviai atpažįstama ir kalbant apie svarbių dalykų pasižymėjimą markeriu. Susidūrusiems su prieinamais skaitmeniniais formatais geltonas pabraukimas asocijuojasi su teksto žymėjimu leidiniuose, kuriuose balsas sinchronizuojamas su tekstu. Šį moderniausią formatą dažnai renkasi žmonės, patiriantys skaitymo sunkumų.
„Neslėpsiu, nebuvo paprasta atsidurti hyper kontrasto ir dydžio vizualiniame lauke, tačiau šiandien matau, kad pasiekėme tikslą – funkciniai aspektai tapo estetiniais ir atvirkščiai. Tai yra puikus įrodymas, jog viską galima suderinti, o svarbiausia – kokybišku, funkcionaliu dizainu gali mėgautis bei naudotis visi, ne tik jį regintys. Prekės ženklo identitetas jau seniai peržengė vizualines savo ribas – jis gali būti pritaikytas visoms sensorinėms patirtims ir poreikiams“, – sako Ignas Kozlovas, agentūros „Nebraska“ kūrybos vadovas.
Pavadinimą patvirtino diskusijos su skaitytojais
„Ankstesnis mūsų bibliotekos pavadinimas akcentavo negalią ir atskirtį, o tai – įtraukties tendencijų neatitinkantis požiūris. Kai pavadinimas kalba apie konkrečią auditoriją, sunku įrodyti, kad paslaugos čia teikiamos ir kitiems, negalintiems skaityti įprastų knygų. Norime, kad biblioteka būtų atvira. Kvietėme bendruomenę ne tik kartu ieškoti bibliotekos ateities vizijos, bet ir kartu ją sukurti. Reikėjo laiko, bet dabar jau galime džiaugtis, kad aptarnaujame kur kas platesnę skaitytojų auditoriją, o išsaugoję senąją santrumpą LAB atiduodame pagarbą mus įkūrusiai neregių bendruomenei“, – sako LAB direktorė Inga Davidonienė.
Retai sutinkamas žodis „audiosensorinė“ sujungia dvi pagrindines LAB teikiamas paslaugas – garsinius leidinius (slypinčius po priešdėliu „audio“) ir Brailio rašto bei taktilines knygas (besislepiančias po tarptautiniu žodžiu „sensorinis“ – „juntamasis“). Kurį laiką naująjį pavadinimą lydi plėtinys „Garsinės ir Brailio rašto knygos“.
„Naujasis pavadinimas puikiai atspindi formatų ir pojūčių, padedančių priimti informaciją, įvairovę, – sako LAB komunikacijos vadovė R. Balčikonienė. – Pirmą kartą žodį „audiosensorinė“ prieš porą metų išgirdome iš mokslų daktarės, komunikacijos ekspertės Elenos Martinonienės – dėkojame LAB krikšto mamai už intuityviai atrastą patį tinkamiausią pavadinimą! Per visus ieškojimus mus pro bono lydėjo komunikacijos strategė Neringa Bliūdžiūtė, kuri ir sukūrė šūkį „Knygos prabyla tavaip“.
Naujasis Lietuvos audiosensorinės bibliotekos pavadinimas oficialiai įtvirtintas Bibliotekų įstatyme, o LR kultūros ministro įsakymu patvirtinti ir nauji bibliotekos nuostatai.
Pritaikyta aplinka įgalina
I. Davidonienė tikisi, kad du metus trukę LAB pastato modernizavimo darbai bei konsultacijos su žmones, turinčius regos ar judėjimo negalią, atstovaujančiomis organizacijomis – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga bei Lietuvos paraplegikų asociacija – leido visapusiškai užtikrinti tiek aplinkos, tiek informacijos prieinamumą.
„Lankytojų patogumui kontrastinga spalva pažymėjome laiptų pakopas, stiklines duris ir pertvaras, pasirūpinome iškabomis dideliu, ryškiu šriftu. Nereginčius pasitinka ir „palydi“ taktiliniai vedimo paviršiai. Judantiems vežimėliu įrengta nuožulna, praplatintos visos durys, pritaikyti visų aukštų tualetai. Artimiausiu metu bibliotekoje „įsikurs“ taktiliniai vidaus ir lauko maketai, o patalpose ir ant laiptų turėklų atsiras informaciniai žymėjimai Brailio raštu.“
Bibliotekos kolektyvas džiaugiasi, kad pastato renginių salę ar susitikimų erdvę vis dažniau savo susitikimams renkasi žmones, turinčius negalią, vienijančios organizacijos.
Duris atveria rugsėjo 7 d.
Nors Lietuvos audiosensorinė biblioteka jau kurį laiką aptarnauja lankytojus atnaujintose patalpose, oficialus atidarymo renginys dar neįvyko – jis numatytas rugsėjo 7 d.
„Jūsų lauks edukacijos vaikams ir ekskursijos suaugusiems, įvairios pažintinės veiklos, DJ Aurram miksuojama foninė muzika, – ketvirtadienio popietę praleisti bibliotekoje kviečia I. Davidonienė. – Jei įdomu, kiek vietos užima Biblija, atspausdinta Brailio raštu, kaip atrodo taktilinė knyga, kaip kuriamos garsinės knygos ar į ką reikėtų atkreipti dėmesį, siekiant užtikrinti pastato vidaus erdvių prieinamumą, jei niekada nematėte filmo su garsiniu vaizdavimu – susitikime Lietuvos audiosensorinėje bibliotekoje!“
Nuo 17:30 val. Skroblų g. bendruomenei ir visiems renginio svečiams gros „Green Bridge Band“. Visą renginio programą rasite čia.