Francesco Tristano yra daugialypis muzikas – pianistas, kompozitorius, elektroninės muzikos atlikėjas. Tuo turės progos įsitikinti ir „Gaidos 2019“ publika, nes greta gyvos elektronikos „seto“, kuriuo bus pamaloninti klausytojai trečioje koncerto dalyje, antroje vakaro dalyje F. Tristano atliks savo kūrinius „Island Nation“ fortepijonui ir orkestrui bei „Tokyo Stories“ fortepijonui solo.

„Island Nation“ premjera įvyko 2016 m. garsiojoje Leipcigo „Gewandhaus“ salėje: fortepijonu grojo pats F. Tristano, griežė Kristjano Järvi diriguojamas Vokietijos MDR simfoninis orkestras. Po premjeros dienraštis „Leipziger Volkszeitung“ rašė: „Francesco Tristano „laisvai“ improvizuotas Koncertas fortepijonui tapo puikiu pavyzdžiu, kaip klasikinė muzika gali pakylėti publiką. Kūrinys sutiktas stovinčios publikos ovacijomis.“

Publiką greičiausiai uždegė ritminis kūrinio gaivalas: „Island Nation“ yra tarsi simfoniniam orkestrui parašyta elektroninė šokių muzika. O dienraščio paminėta improvizacijos laisvė pasireiškė tuo, jog fortepijono partija čia yra tik iš dalies užrašyta, paliekant erdvės atlikėjo fantazijai. Būtent pianistas šiame kūrinyje įkūnija pavadinimo „Island Nation“ – laisvą „Salos tautą“, kuri supa struktūros suteikiantis „vandenynas“ – orkestras. Kūrinio dalys „Bel Ombre“, „The Islanders“ („Salos gyventojai“) ir „Opa!“ (graikiškai taip raginama švęsti arba šokti) įvairiai išryškina svarbiausią šios muzikos elementą – ritmą.

Kitokio pobūdžio bus antrasis Francesco Tristano pasirodymas „Gaidos“ atidarymo koncerte – tai jo naujausio albumo fortepijonui solo „Tokyo Stories“ (2019) muzika. Šį albumą F. Tristano jau pristatė koncertuose Vokietijoje (Štutgarte, Berlyne) ir Japonijoje, o po pasirodymo Vilniuje toliau vyks į Barseloną, Hamburgą, Liuksemburgą, Niujorką, Paryžių, Amsterdamą, Londoną ir kitur.

Albumą įkvėpė ilagmetė F. Tristano simpatija Tokijui ir japonų kultūrai: pavadinimas yra pagarbos ženklas žymiam Jasudžiro Odzu filmui „Tokijo istorija“ (angl. „Tokyo Story“, 1953). F. Tristano pasakoja: „Pirmą kartą viešėjau Tokijuje 2000 m. Man tebuvo aštuoniolika, buvau ką tik įstojęs į Džuliardo muzikos mokyklą. Bet išsyk supratau, kad Niujorkas vargu ar prilygsta Tokijo megapoliui! Jaučiausi kaip neoninių džiunglių gyventojas… Po to nesilankiau Tokijuje iki pat 2009-ųjų, bet nuo tol esu čia buvęs gal 40 kartų. Mano albumas nepasakoja apie Tokiją: tai greičiau yra ypatingų momentų, kuriuos patyriau šiame nuostabiame mieste, refleksija.“

Greta F. Tristano kūrinių šiame koncerte skambės ir garsiojo estų kompozitoriaus Arvo Pärto „Adam’s Lament“ („Adomo rauda“) pagal vienuolio asketo Šv. Silvano Antoniečio tekstą. Pasak A. Pärto, puolęs Adomas šiame kūrinyje įkūnija „visą žmoniją ir kiekvieną žmogų atskirai“. Kūrinyje giedama: „Adomas, žmonijos tėvas, Rojuje pažino Dievo meilės saldybę, ir todėl, išvarytas iš Rojaus už nuodėmę ir netekęs Viešpaties meilės, karčiai kentėjo, o jo galingų aimanų rauda aidėjo per visą dykumą.“ A. Pärto „Adomo raudos“ premjera įvyko 2010 m. muzikos festivalyje Stambule ir būtent įrašas iš premjeros pelnė kūriniui „Grammy“ apdovanojimą. Kūrinį atliko Tõnu Kaljuste’s diriguojami Estijos filharmonijos kamerinis choras, ansamblis „Vox Clamantis“ ir Borusan Stambulo filharmonijos orkestras, o Vilniuje „Adomo raudą“ atliks Lietuvos kamerinis orkestras ir choras „Vilnius“.

Koncerte taip pat nuskambės talentingo jaunosios kartos lietuvių kompozitoriaus Dominyko Digimo kūrinio „I daydreamed the dripping sand“ pasaulinė premjera. Vakaro dirigentas – vienas ryškiausių naujosios kartos lietuvių dirigentų Martynas Stakionis.

Fortepijono ir elektroninės muzikos garsenybės Francesco Tristano koncertas su Lietuvos kameriniu orkestru – spalio 4 d. Vilniuje, Nacionalinės dailės galerijos Didžiojoje salėje. Festivalis „Gaida 2019“ vyks spalio 4–19 d. Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, visą festivalio programą galima rasti adresu www.gaida.lt

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją