Galerijos durys lankytojams atveriamos jau nuo 16 val.
Dailėtyrininkė Jolita Mieželaitienė:
„Pamėginau paieškoti Gedimino Endriekaus personalinės parodos literatūrinio atitikmens - ir tai būtų Edgar Allan Poe (1809-1849) kūryba. Kas paauglystėje nėra skaitęs amerikiečių rašytojo šiurpių istorijų ir poezijos? Būtent galimybė pasiklysti ar būti paklaidintam mirties ir gyvybės takoskyroje sieja šiuos XIX ir XXI amžių menininkus.
Skaidriai įspindusios vaikystės sapalionės ir troškimai palaipsniui sąmoningai G. Endriekaus meninėje praktikoje pradėti narplioti ir pagaliau, procese, įgavo pavidalą ir formą. Kiekvienas simbolis, kurį panaudoja menininkas – tai mįslė, kurią reikia mums įspėti, o ne pamoka, kurią reikia perskaityti. Jis ilgokai po dailės akademijoje apginto diplominio darbo nieko nekūrė, kaupė jėgas ir supratį, kol aptiko, kas jį jaudina, kokias vizijų ertmes jam norisi užpildyti…
Gediminas Endriekus (g. 1982 m.) pasakoja, kad muzikavimas ilgokai jam buvo svarbesnis nei mokslai ar menai. Ir tik atsitiktinai suprato, kad jį aplankantys sapnai, kaip jis tamsoje patenka į mokyklos biologijos kabinetą ir šventvagiškai siekia pasisavinti ten tvarkingai spintoje sudėliotas žmogaus kaukoles ir skeletus, yra pranašiški. Sapnas kartodavosi... Teko pasirausti savo emocinių išgyvenimų labirinte, kad būtų atrastas sau pačiam atsakymas - tai tobula žmogaus kaukuolės forma ir jos magiška simbolika. Tad atmesti okultinių įtakų neskubėčiau... Būtent sapnų vizijų energetika Gedimino individualiam stiliui suteikė šiurpoką įdomumą ir siurrealistinio meno poveikį. Andre Breton’o XX a. pradžios teiginiai, kad menininkui svarbu įveikti sąmonės cenzūrą ir atgaivinti savo sapnų vizijas, skulptoriaus iš Plungės meniniame mąstyme suleido gilias šaknis.
Parodoje pristatoma visa Gedimino Endriekaus kūryba, nuo Dailės akademijos Telšių fakulteto baigimo (2005 m.) iki pastarųjų metų. Beveik dvidešimties kūrybos metų, per kuriuos formavosi ir kito, strigo ir toliau judėjo menininko kūrybos trajektorija.
Siurrealizmo idėjos Gedimino mažųjų formų skulptūrose persipina su senovės baltų žalvarinių amuletų tradicijomis. Bronziniai fantasmagoriniai padarai – absoliučios vaizduotės padarinys, atkeliavęs iš mitų ar okultinių papročių, fantazijos gaivalų.
Kitas ištroškusią menininko vaizduotę pagirdantis šaltinis – senovės Egipto menas ir krikščioniškoji simbolika. Skulptūrų kompozicijos turi ir tiesioginių sąsajų su pagrindiniais Egipto dievybių atvaizdais. Griežtais kanonais paremtas senovės Egipto menas atsispindi ir G. Endriekaus skulptūrose. Pirmiausia tai statiškumas ir skulptūrų veidų sąstingis. Tai ne portretiniai, individualizuoti atvaizdai, o nebylūs biustai-alegorijos, „užšaldytomis“ emocijomis statulų akys žvelgia į nebūtį. Mirusiųjų pasaulio liudininkai, ta siaurutė mirties ir gyvybės takoskyra tiesiog ištirpsta ir užsiveria... Parodoje sukurtas panteonas - menininko kūrybos rezultatas, įgavęs naujas prasmes, kiekvienam žiūrovui vis kitokias. Vieniems apie laiko nepavaldumą, kitiems - amžinybės ir laikinumo prieštaras.
Ir vėl ore suplevana Edgar Allan Poe „Mirusiųjų dvasių“ eilės: / Kokia tyla! Kokia ramybė!/
Tik perregimas rūkas tyko/ Keistai šešėliškos spalvos/ Lyg simbolis koks virš kalvos – alegoriškai žaismingas/ Bet mistiškas ir paslaptingas/.
Tapyboje ir skulptūroje menininkas dažnokai vaizduoja trikampio figūrą, galima sakyti, tapusią jo signatūra. Trikampio vaizdinys taip pat įstrigęs nuo vaikystės ir nepaliekantis iki dabar. Pamatytas Apvaizdos simbolis kaimo bažnytėlėje jam, vaikui, močiutės atvesdintam pasimelsti, tapo svarbiu apsaugos ir jo autoriniu ženklu.
Gedimino Endriekaus skulptūriniai objektai, tapyba, video meno kūriniai – laisvas ir nevaržomas tradicijų ar įsipareigojimų kūrybos rezultatas. Menininkas prisipažįsta, kad patikėti savo kūrybiniais gebėjimais ir prasmingumu buvo nelengva, prireikė artimųjų „spyrio į užpakalį“ ir visokių kitokių impulsų ar postūmių savarankiškai kūrybinei pradžiai. Bet tai įvyko. Atėjo laikas žmogiškosios vaizduotės įprasmintai formai ir pavidalams atsirasti...“
Paroda vyks iki balandžio 29 d.; parodos lankymas nemokamas.
Apie autorių:
Gediminas Endriekus gimė 1982 m. Plungėje, šiuo metu gyvena ir dirba Vilniuje. 2005 m. Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultete baigė skulptūros studijas. 2007 m. atsikraustęs į Vilnių, pradėjo dirbti bronzos liejykloje bei intensyviai kurti. Savo pirmąją personalinę bronzos skulptūrų parodą „Prologas“ surengė 2015 m. Nuo šio laiko autorius savo skulptūros darbus eksponavo daugiau kaip 25-iose personalinėse bei grupinėse parodose, įskaitant 2019 ir 2020 m. tarptautinę meno mugę „ArtVilnius“. Rezidavo Užupio meno inkubatoriuje. 2016 m. įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą.
Galerijos adresas: Malūnų g. 6A, Vilnius.
Galerijos darbo laikas: II-V 13:00-19:00, VI 12:00-18:00.