„Žodis tremtis didžiajai daliai Lietuvos gyventojų asocijuojasi su priverstiniu mūsų kraštiečių išvežimu į atokius Sovietų Sąjungos regionus XX a. 5–6 deš., prasidėjus sovietinei šalies okupacijai. Be kaltės, be teismo, neturint laiko pasiruošti, stokojant sveikatos, nesivadovaujant jokiais amžiaus cenzais – tiesiog turi išvykti, nes gyvenai mylimame krašte, sąžiningai dirbai, stengeisi dėl savo valstybės ir jos žmonių. Patirta kolektyvinė trauma nėra išgydyta ir praėjus daugiau nei 80 metų nuo šių protu sunkiai suvokiamų įvykių pradžios, todėl prisiminti tuos įvykius ir apie juos pasakoti, ypač tiems, kurie tuo metu dar net nebuvo gimę, yra itin svarbu“, – apie tremties padarinius ir parodos svarbą kalba Marius Pečiulis, Kauno IX forto muziejaus direktorius.
Parodos tikslas – parodyti lietuvių pasipriešinimą, socialumą ir atmintį
Net ir susidūrę su tokiais sunkumais, lietuviai parodė nepalaužiamą atsidavimą savo kultūros paveldui. Per visus tremties dešimtmečius žmonės rado paguodą ir stiprybę meninėje raiškoje, leisdami kūrybai peržengti bet kokias geografines ir politines ribas. Per šį laikotarpį sukurti meno kūriniai yra jaudinantys žmogaus dvasios ištvermės ir kūrybinio pasipriešinimo galios liudijimai. Tam itin didelį dėmesį parodoje skiria menininkai Džiugas Karalius, Giedrius Bučas, Rokas ir Eglė Kašėtos, Marius Jonutis, Lina Jonikė, Greta Kardi-Kardišiūtė.
Ruošiantis parodai, buvo tyrinėjami Kauno IX forto muziejaus rinkiniuose saugomi tremtinių tekstilės eksponatai. Surinkta medžiaga ir profesionalios eksponatų makrofotografijos bus rodomos mobiliuose lauko stenduose – vizualiniai maketai atskleis nufotografuotų eksponatų originalų dydį, atlikimo techniką, medžiagas ir istorinį kontekstą.
Tremtinių rankdarbiai įkvėpė minėtus Lietuvos menininkus sukurti unikalius meno objektus. Džiugas Karalius ir Giedrius Bučas pristatys patyriminę meninę instaliaciją, kuri simbolizuoja žmogaus laisvės apribojimą ir tarpusavio ryšį, vienybę ypač sunkiu tremties metu. Roko ir Eglės Kašėtų instaliacija privers susimąstyti, kas telpa į tremtinio lagaminą ir kiek iš tiesų žmonės galėjo išsivežti ne tik fiziškai, bet ir emociškai.
Gretos Kardi-Kardišiūtės kūrinyje galima bus atpažinti simbolius, vyravusius mažo formato tekstilės siuviniuose, kuriuos naudojo kalėjimuose ir lageriuose atsidūrusios moterys. Būtent tokie rankdarbiai įkvėpė Marių Jonutį, kuris ant pievos mediniais kryželiais imitavo siuvinėjimą. Na, o Linos Jonikės meno kūrinys atskleis, kaip žmonės tremties sąlygomis išsaugodavo žmogiškąsias vertybes, tautinę tapatybę ir prisiminimus.
Tremtinių dirbiniai slepia daugybę emocijų
Tikimasi, kad menininkai padės renginio lankytojams tiksliau suprasti ištremtų lietuvių jausmus ir emocijas, jų pačių perteiktas būtent per meną. Tremtinių rankdarbiai gaminti ne sau – dauguma jų yra dovanos, kurios liudija ryšį su brangiausiais žmonėmis, su šeima. Siekį apie save priminti artimiesiems galima įžvelgti visur: išsiuvinėtuose, įrašytuose ar įrėžtuose įrašuose, inicialuose, vietovardžiuose ir datose, taip pat ir pasakojimuose, kurie atsispindi kiekviename rankdarbyje.
Akivaizdu, kad rankdarbius tremtiniai naudodavo kaip atminimo ženklus iš gyvenimo prieš tremtį.
Tremtinių tekstilės ir skulptūrinių objektų parodoje „Sudygsniuota“ menininkai savo kūriniais nori perteikti pasakojimą, atspindintį lietuvių tautos atsparumą ir ryžtą. Kūriniai yra persmelkti simbolizmo, juose užfiksuotas laisvės troškimas, tėvynės ilgesys ir transformuojanti meno, kaip ryšio priemonės, galia. Lankytojai turės galimybę apžiūrėti unikalias menininkų instaliacijas (o kai kurias – patirti) ir susipažinti su smulkiąja tremties tekstile, mažais rankdarbiais, vis dar nešančiais svarbią žinutę.
Paroda bus atidaroma per meninį vakarą „Birželio sodas“ 2023 m. birželio 16 d. (penktadienį) Kauno IX forto memorialiniame komplekse (Žemaičių pl. 71, Kaunas).
Programa:
17.00–18.30 parodos atidarymas.
19.00–21.00 dainuojamosios poezijos pasirodymai.
