Apdovanojimų sulaukę „Batsiuviai“ pagaliau susitiks su publika

Režisieriaus Antano Obcarsko režisuotas spektaklis „Batsiuviai“ pagal lenkų rašytojo, dailininko, meno teoretiko, filosofo Stanisławo Ignacy Witkiewicz-Witkacy pjesę gegužės 15, 16 d. 18 val. įvyks Rūtos salėje ir bus vaidinamas publikai pirmą kartą – spektaklio premjera išėjo 2020 m. lapkričio 29 dieną, bet dėl sustabdytos teatrų veiklos buvo transliuojamas tiesiogiai. Dėl šios priežasties artėjantį spektaklį pelnytai galime vadinti premjera.

Netradicinis spektaklio pasirodymas nesutrukdė jam tapti teatrinio sezono įvykiu – spektaklis „Batsiuviai“ apdovanotas dviem „Fortūnų“ statulėlėmis, – jas pelnė režisierius Antanas Obcarskas ir aktorius Saulius Čiučelis. Premjera taip pat nominuota ir „Auksiniams scenos kryžiams“ už režisūrą ir scenografiją. Džiugu, kad aukščiausiu apdovanojimu įvertintas spektaklio dailininkės Laurynos Liepaitė darbas.

Niekada Lietuvos teatre nestatyti „Batsiuviai“ yra tarp realybės ir absurdo balansuojantis spektaklis-vizija. Pagrindinė spektaklio tema – visuomeninių situacijų ir individo asmeninės būklės pasikeitimai prieš ir po revoliucijų – kai batsiuviams nebereikia siūti batų, jie įvykdo revoliuciją ir paima valdžią.

Jie buvo engiami ir nebereikalingi, o dabar yra valdantieji, bet ar jie gali ką nors pakeisti? O gal taip pat susirgs savo engėjų dvasios ligomis? Nepaisant revoliucijų, Witkacy diagnozuoja žiaurią tiesą – vieninteliai nesikeičiantys dėmenys kasdienybėje yra nuobodulys bei nepasitenkinimas esama situacija. Dabarties pasaulis panašus į Witkacy „Batsiuvių“ pasaulį – stiprėja nuobodulys, revoliucinės nuotaikos ir nepasitenkinimas. Kūrėjai klausia: kokia revoliucija laukia mūsų?

Spektaklyje vaidina Gytis Ivanauskas, Saulius Čiučelis, Deividas Breivė, Mantas Bendžius, Augustė Šimulynaitė, Aistė Zabotkaitė, Saulė Sakalauskaitė, Marius Karolis Gotbergas. Spektaklio dramaturgas – Laurynas Adomaitis, kostiumus kūrė Juozas Valenta, muzikiniu apipavidalinimu rūpinosi kompozitorius Rolandas Venckys. Taip pat prie premjeros sukūrimo prisidėjo vaizdo menininkė Saulė Bliuvaitė, režisieriaus asistentas Deivydas Valenta ir prodiuseris Vidas Bizunevičius.

Pastatymas – Lietuvos kultūros tarybos remiama NKDT ir teatro „Utopia“ koprodukcija, įgyvendinta kartu su Adomo Mickevičiaus instituto ir Lenkų kultūros instituto Vilniuje parama.

Spektaklis – misija pagal Vydūno kūrinius

Gegužės 21, 22, 23 d. 18 val. Didžiojoje scenoje ilgai laukta premjera „Ne sau žmonės“ pagal Vydūno kūrybą, kurią pristatys režisierius Jonas Vaitkus. Įdomu, kad Vydūno drama „Ne sau žmonės“ turėjo būti suvaidinta Dramos vaidykloje dar 1920-aisiais. Ji gimsta po 100 metų ir skleidžia kritišką santykį su šiandiena, kuomet dabarties žmogaus būklės diagnozė nustatoma žvelgiant per Vydūno (Vilhelmo Storostos) kūrybos prizmę.

„Ne sau žmonės“ – spektaklis–misija, skleidžiantis pamatines lietuvių humanisto, filosofo, rašytojo Vydūno idėjas. Juose kalbama apie tris žmogaus tobulėjimo pakopas: žmogus sau (laisvas), žmogus tautoje (realizuoja save tautoje), žmogus visatoje (per tautą žmogus ima matyti pasaulį). Ugdyti sąmoningų ir laisvų žmonių tautą, jos dvasinę kultūrą – mokslą, meną, dorovę – toks buvo pagrindinis didžiojo mąstytojo siekis.

Ne sau žmonės

Režisierius Jonas Vaitkus Vydūno filosofiją priartina prie laikmečio dvasinės ir moralinės situacijos. Kompozitorius Tomas Kutavičius ir scenografas Jonas Arčikauskas Vydūno filosofinę mintį paverčia įspūdinga misterija – muzikiniu reginiu, kuriame dera tautos istorijos šešėliai, gamtos stichijų atgarsiai ir žmogiško tobulėjimo troškimas.

Vaidina: Liubomiras Laucevičius, Jūratė Onaitytė, Vaidas Maršalka, Motiejus Ivanauskas, Greta Šepliakovaitė, Iveta Raulynaitytė, Inga Mikutavičiūtė, Audronė Paškonytė, Daiva Rudokaitė,
Sigitas Šidlauskas, Andrius Alešiūnas, Henrikas Savickis, Gintautas Bejeris, Kęstutis Povilaitis, Saulius Čiučelis, Martyna Gedvilaitė, Kamilė Lebedytė, Justina Burškaitytė, Saulė Sakalauskaitė, Goda Petkutė, Marius Karolis Gotbergas, Dovydas Pabarčius.

Spektaklyje naudojamos Vydūno dramos: trilogija „Probočių šešėliai“( „Anga“, „Vėtra“, „Ne sau žmonės“, „Šventa ugnis“), tragedija „Pasaulio gaisras“, taip pat straipsniai, laiškai. Skamba liaudies dainos iš L. Rėzos rinkinio.

Spektaklis jaunimui apie žiaurumo kilmę

Gegužės pabaigoje, 29 dieną 15 ir 18 val. spektaklio jaunimui (nuo 14 m.) „Pasaulio bamba“, kurio dramaturgė ir režisierė Agnė Sunklodaitė, pristatymas. Pirmieji spektaklį išvys edukacinio festivalio „Nerk į teatrą“ žiūrovai, kurie atliks vertintojų vaidmenį. Spektaklis „Pasaulio bamba“ įkvėptas Williamo Goldingo romano „Musių valdovas“ ir jaunimo aktualijų. Režisierė Agnė Sunklodaitė analizuoja paauglių pasaulį, jų baimes ir žiaurumo prigimtį. Pagrindiniai akcentuojam ir keliami klausimai: kaip mumyse išsikeroja žemiausi instinktai ir nustelbia tai, kas žmogų daro žmogumi, iš kur atsiranda žiaurumas, kas gimdo baimę ir neapykantą? Spektaklio kūrėjų nuomone, šiandien šie klausimai vėl ypatingai aktualūs. Gyvename pasaulyje, kur garsiai eskaluojama tolerancija, atjauta, bet realiai nuolat susiduriame su žiaurumu, nepakantumu ir patyčiomis. Spektaklyje žiūrovai galės ne tik stebėti spektaklio vyksmą, bet ir reikšti mintis, drauge su kitais ieškoti atsakymų į aktualius klausimus, priimti sprendimus.

A. Sunklodaitė repetuoja

Scenografiją ir kostiumus kuria Giedrė Brazytė, kompozitorius – Deividas Gnedinas, vaizdo projekcijų autorius – Kornelijus Jaroševičius. Vaidina jaunieji aktoriai Saulė Sakalauskaitė, Marius Karolis Gotbergas, Motiejus Ivanauskas, Andrius Alešiūnas.

Gegužės 27-30 dienomis vyks edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“, savyje talpinantis socialinio jautrumo, tolerancijos ir integracijos žinutę: „Nerti gali visi“ – į kūrybinį procesą galės įsitraukti ir skirtingas (ne)galias turintys vaikai ir jaunimas. Šiuo metu intensyviai sudarinėjama edukacijų programa. Birželio viduryje teatro išsiilgusios publikos lauks dar viena premjera – režisieriaus Agniaus Jankevičiaus režisuojamas spektaklis „Kaligula“ pagal A. Camus pjesę.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)