Lobiai Hario Poterio mylėtojams
Pirmoji džiugi žinia – su senaisiais viršeliais vėl išleistos Hario Poterio serijos knygos. E. Baliutavičiūtė juokėsi prisimindama šių knygų atsiradimo priešistorę.
„Prieš porą metų, kai leidykla „Alma littera“ nutarė atnaujinti senuosius Hario Poterio leidimus ir pakeisti viršelius, internete kilo tikras sujudimas. Žmonės staiga užsinorėjo būtinai turėti knygas su senaisiais viršeliais, o jų nėra – jų kaina tik kilo, net būdavo tokie anekdotai, kad keičiu seno leidimo Harį Poterį į butą Palangoje ir atvirkščiai, visokių tokių juokų. Tad labai džiugu, kad „Alma littera“ dabar patenkins tų žmonių, kurie savo būstų visgi neiškeitė į knygas poreikį turėti leidimus su senaisiais originaliais viršeliais“, – šypsojosi ji.
Leidykla išleido visas septynias knygas, tačiau jų tiražas yra ribotas. „Jei norite pasidovanoti sau ar kitiems tą džiaugsmą, vertėtų suskubti“, – sakė E. Baliutavičiūtė.
Kitas tikrai daug malonumo galintis atnešti variantas – įsigyti didelio formato, įspūdingai iliustruotą Hario Poterio knygą.
„Jimas Key, tikrai labai apdovanotas, pripažintas pasaulyje iliustratorius, knygų piešėjas, naujai iliustravo Harį Poterį – bus išleistos visos septynios dalys, tai yra dovaninis, itin gražus leidimas, kur išpieštas vos ne kiekvienas puslapis, parinktas gražus, specialus, blizgus, labai malonios tekstūros popierius. Labai gražus leidimas, bet reikia pasirengti, kad į kuprinę neįsimesi tokios knygos, stotelėje ar autobuse nepaskaitysi“, – šypsojosi ir prisipažino, kad pati šiek tiek pavydi vaikams, kurie pirmą kartą skaitys Harį Poterį tokia gražia forma.
„O Hario Poterio istorijos nereikia pristatinėti. Esu sutikusi vaikų, kurie nėra skaitę, bet viską žino apie Harį Poterį – jiems vyresni sesės ir broliai, mamos ar tėčiai viską išpasakojo, jie tik laukia, kol patys galės perskaityti. Ir mes, suaugusieji, visada galime grįžti prie tų knygų, prisiminti tą fantazijos džiaugsmą, kuriame kažkada gyvenome, o dabar vaikai gyvena vėl“, – kalbėjo ji.
Jei net ir to negana – užkietėjusiams Hario Poterio gerbėjams puikiai tiks „Burtininkų almanachas“, kuriame yra viskas apie Hario Poterio pasaulį, apie stebuklingą Hogvartso ir magijos pasaulį.
„Kokie klausimai kyla ir nekyla – čia rasi atsakymus: mėgstamiausius posakius, kas ką pasakė, kokios yra burtų lazdelės, kas jose įdėta, kuo jų magija ypatinga, burtažodžius, surašytas Vizlių išdaigas ir tt. Net man buvo smagu pasiimti, aš iš naujo panirau į tą pasaulį, bet šiek tiek kitokiu būdu. Atsiverti ir net šilta pasidaro. Aš vis tiek seniau skaičiau, bet dabar skaitydama prisiminiau, kad tikrai, taip ir skaičiau, taip ir buvo, ar šitai buvau pamiršusi, o vaikams, kurie kątik skaitė, dar labiau tas pasaulis atsivers. Smagi, šalia šios serijos einanti knyga“, – pasakojo E. Baliutavičiūtė.
„Tikrai labai džiaugiuosi, rekomenduoju atrasti vaikams, kurie negali gyventi be Hario Poterio“, – sakė ji, pabrėždama, kad tai nėra kažkokia pasakojama istorija, o surinkti įdomiausi intriguojantys gabaliukai.
Šiurpuliukų medžiotojams
Kita knyga, kurią atsinešė E. Baliutavičiūtė – Timo Parvelos ir Pasi Pitkänen trilogijos „Šešėliai“ pirmoji dalis „Žvangesys“.
„Haris Poteris mums daugumai asocijuojasi su džiaugsmingomis emocijomis, energija, veržlumu, nors ten tikrai daug ir skaudžių temų paliečiama, bet ši knyga nėra apie džiugius dalykus – ji rimta, baugi, šiurpuliukus kelianti. Turi ir savotiško grožio, tik jis gal ne pirmoje eilėje – jis ne tiek džiugina, stebina, bet priverčia įsitempti skaitytoją, panirti į tą pasaulį, ypač vaikus nuo dešimties metų, kurie mėgsta baugias siaubo istorijas“, – kalbėjo vaikų literatūros ekspertė.
Tad kas knygoje pasakojama?
„Jei įsivaizduojate, kad Kalėdos yra nuostabu, o apsilankyti Kalėdų senelio miestelyje būtų dar nuostabiau, gali būti, kad perskaitę apsigalvosite. Labai garsus suomių rašytojas Timo Parvela pateikia alternatyvią versiją. Pasakojimas pradedamas nuo gana toli, kai trylikametis Peteris liūdi dėl savo labai sunkiai sergančios draugės ir Kalėdų seneliui prekybos centre pakužda norą, kad ji pasveiktų. Ir naktį pas jį apsilanko keista būtybė, gal nykštukas, gal elfas ir sako, jeigu nori, gerai, taip ir bus, bet už tai turi atiduoti savo šešėlį. Gerai, kam jis reikalingas? Pasirodo, jis labai reikalingas“, – pasakojo E. Baliutavičiūtė.
„Šioje knygoje leidžiama suprasti, kad šešėlis – tai žmogaus siela, esybė, be kurios žmogaus kūnas lieka kaip tuščias kiautas, kuriam šalta, neramu, negera, jį apima blogos mintys, ir kai tik Peteris praranda savo šešėlį, supranta, kokį didelį dalyką prarado, ir padarys viską, kad jį susigrąžintų. O kur gi veda to šešėlio paieškos? Į pačią Laplandiją, į Kalėdų senelio miestelį, ir tas kelias tikrai baugus. Ši knyga ir graži, nes kalba apie draugystę, kai dėl draugų gali padaryti viską, bet vis dėlto šitos knygos esmė yra šiek tiek pašiurpinti skaitytoją“, – neslėpė knygų ekspertė ir užsiminė, kad antroje trilogijos knygoje „Aurorija“ nuotykių bus dar daugiau ir dar baugesnių.
