Guvernantė ir išprotėjusi meilės karžygė: apie savitą vaidmenį pasakoja Adelė Šuminskaitė

„Bandau priimti neišvengiamus pokyčius teatre, kaip ir pokyčius pasaulyje“, – sako aktorė Adelė Šuminskaitė. Ji – viena aktorių, sukūrusi vaidmenį virtualioje Vilniaus mažojo teatro premjeroje „Sprendžiant Hedą“, kurią Delfi lankytojai gali stebėti iki gruodžio 10 d. Su A. Šuminskaite kalbamės apie neįprastos premjeros patirtį ir jos įkūnijamą Tėją – drąsią, kiek išprotėjusią heroję ir meilės karžygę.

Vilniaus mažojo teatro spektaklio „Sprendžiant Hedą“ nuotolinę premjerą galima pažiūrėti portale Delfi iki gruodžio 10 d. Daugiau informacijos čia.

Teatrinės inovacijos ir žmogiški klausimai

Adelė Šuminskaitė teigia vis primenanti sau ir dėmesį kreipianti į suteiktas galimybes kurti bei dalintis kūryba – net pandemijos metu. Tokia, virtualaus spektaklio patirtis aktorei – pirmoji, priverčianti susimąstyti apie pokyčius teatre ir pasaulyje. Aktorės teigimu, prarasto, gyvo ryšio su žiūrovais aktoriams trūksta: „Tai šventiškos premjerinės nuotaikos nekelia... Juk žiūrovas – tai veikiantysis, aktyviai dalyvaujantis ir begalinę įtaką turintis, vienas iš pagrindinių teatro elementų.“

Jaunosios kartos režierės Uršulės Bartoševičiūtės spektaklis „Sprendžiant Hedą“, kuriame vaidmenį sukūrė A. Šuminskaitė, reikalavo ypač didelės partnerystės, kolegiškumo ir pagarbos.

„Režisierės U. Bartoševičiūtės sprendimas transliuoti kulisus sukūrė ypatingą aktorių komandos, kaip autonomiškos ir kompleksiškos mašinos, veikimo principą. Kadangi kiekvienas esame būtina šios mašinos dalis, nuo pirmos iki paskutinės spektaklio minutės tiesiogiai ar labai subtiliai veikiame, kuria linkme ši mašina judės. Tokia aktorių apykaita arba, kitaip, kopriklausomybė, yra viena iš daugiausia susikaupimo reikalaujančių, bet ir pasitenkinimą keliančių užduočių. Jaučiu didelę pagarbą režisieriams, kurie taip pamėgtas technologijas, teatrines inovacijas sugeba suderinti su itin žmogiškais, aktoriaus valios ir energijos klausimais“, – pasakoja A. Šuminskaitė.

Absoliuti meilės karžygė

Aktorė A. Šuminskaitė spektaklyje „Sprendžiant Hedą“ įkūnija Tėją Elvsted – guvernantę, mažo miestelio šerifo žmoną. „Nieko nepranešusi savo vyrui, ji palieka namus, palieka jį, saugumą, reputaciją, kitaip tariant, visą tai, ką turi turėti „normali“ tų laikų moteris. Mano akimis, Tėja yra drąsi, gudri, šiek tiek išprotėjusi, absoliuti meilės karžygė, visą aukojanti ir visą pakelianti dėl žmogaus, kuris niekada jos nemylėjo ir nežiūrėjo į ją kaip į moterį. Spektaklyje Tėja neša nors ir tragišką, bet, vis dėlto, meilės vėliavą“, – apie savo vaidmenį pasakoja aktorė.

Paklausta apie iššūkius, A. Šuminskaitė neabejotinai išskiria sudėtingą spektaklio kūrimo laiką: „Bene didžiausias iššūkis visai komandai buvo apskritai kurti spektaklį pandemijos metu – įveikti baimę, pasitikėti kolegomis, suvokti riziką, tačiau neprarasti motyvacijos ir valingai dirbti, apribojant visas kitas veiklas ir susibūrimus.“

Aktorė priduria, kad dar vienas iššūkis buvo... nepasiduoti. „Man pačiai buvo svarbu nepasiduoti vyro dramaturgo (tiek Henriko Ibseno, tiek Jono Kleino) sukurtam naivios, kvailos, pagrindinį vaidmenį, fabulos prasme, aptarnaujančios moters paveikslui. Siekiau atrasti Tėją kaip gyvą, stiprią, kovojančią moterį“, – pasakoja A. Šuminskaitė.

Svarstydama apie žiūrovą, kuriam spektaklis „Sprendžiant Hedą“ galėtų būti itin įdomus, aktorė sako nenorinti to tiksliai apibrėžti: „Žinoma, mums, kaip šio spektaklio kūrėjams, būtų patogu, kad ateitų jautrus, atviras, intelektualus ir H. Ibseno „Hedą Gabler“ perskaitęs žiūrovas. Dar geriau, jeigu jis turėtų humoro jausmą ir pakankamai kantrybės išsėdėti teatro salėje 3,5 valandos. Bet manau, kad tokiu būdu mes apvogiame teatrą ir neleidžiame spektakliui augti ir keistis kaip gyvam organizmui. Noriu, kad į teatrą ateitų kuo daugiau ir kuo įvairesnių žmonių, todėl kviečiu VISUS įsijungti transliaciją, ir labai tikiuosi, netolimoje ateityje susitikti gyvai Vilniaus mažajame teatre.“