Balandžio 27-ąją pasirodysiantis dokumentinis filmas – tai grafiko, mąstytojo ir rašytojo M.Vilučio kino portretas, pasakojantis apie asketiškai gyvenantį autoironišką, aštraus proto žmogų, žaismingai tyrinėjantį savos psichikos ir kūrybiškumo paribius.
„Vilutis mane visuomet domino kaip žmogus, kuris filosofiniais pažiežirbavimais leidžia pažinti skirtingus egzistencinius polius: ieškojimo, nepasitenkinimo, liūdno amžino keleivio, kuris klupinėdamas, blūdinėdamas ropščiasi į Mozės kalną, tikėdamasis susitikti Dievą. Ir kita asmenybės ašis – sarkastiška, abejojanti viskuo, besišaipanti iš savęs ir savųjų ieškojimų. Tos dvi, viena kitai prieštaraujančios realybės man be galo įdomios“, – sako filmo „Homo Vilutis“ režisierius V. V. Landsbergis.
Tai jau ne pirmas kartas, kai kūryba sujungia šiuos du menininkus. V. V. Landsbergis dar 2016-aisiais pagal grafiko, o ir prozininko knygą „Sriuba“ kartu su Gediminu Storpirščiu ėmėsi pjesės monospektakliui, pasirodžiusiam tokiu pat pavadinimu.
„Jau buvau išsimaudęs vilutienoje ir labai apsidžiaugęs, kad jo meistriška žodinė sodruma persikelia į teatrą. Dabar tai kita realybė, filme daugiau ieškojau vaizdo, būsenų, ir galiu pasakyti, kad kurti kiną šiuo atveju buvo sunkiau“, – neslepia V. V. Landsbergis.
„Homo Vilutis“ jis vadina karantino vaisiumi – pandemijai sutrikdžius įprastą planetos ritmą, drauge su operatoriumi Povilu Baltinu režisierius paniro į savitą M. Vilučio pasaulėžiūrą. Paniro visomis prasmėmis: pažino ne tik menišką, bet ir filosofinę, egzistencinę jo pusę, kartu ėmėsi grafiko aistros – povandeninės žūklės.
„Tiesą sakant, tam tikra prasme kaip menininką jį ignoravome ir tai darėme sąmoningai. Dar filmavimo pradžioje supratome, kad kuriame juostą apie apibendrinančią asmenybę, apie žmogų ir jo savirefleksiją, apie neidealizuotą bandymą suprasti kas aš toks – kiek manyje angelo, o kiek žvėries. Ir kaip toje amplitudėje susigaudyti, kas iš tiesų esi? Todėl šia prasme filmas universalus, jis – apie kiekvieną iš mūsų“, – sako V. V. Landsbergis.
Ryški ir savita M. Vilučio asmenybė padiktavo ir antropologinį filmo pavadinimą. Pasak filmo kūrėjo, „Homo Vilutis“ – tai tarsi atskira žmonijos rūšis, iliustruojanti pirmykštį, amžinai medžiojantį ir nepaliaujantį ieškoti, nerimo pilną žvėrį, su metais einantį sąmoningumo, sielos vaiskumo link.
Šis „medžiotojas“ juostoje susitinka su svarbiausiais, gyvenimo kelyje jį lydinčiais asmenimis, be M. Vilučio šeimos narių čia pasirodo grafikas Petras Repšys, kunigas Julius Sasnauskas, svarbią vietą užima intymūs, savianalizės pinkles gvildenantys pokalbiai su psichologu Andriumi Jančiausku.
„Homo Vilutis“ premjera – jau balandžio 27 d. Vilniaus kino teatre „Pasaka“. Filmą finansuoja Lietuvos kino centras, filmą remia LRT.