Parodos „Deivės ir kariai“ renginių programos ašimi tapo pasaulinio garso Lietuvos archeologės M. Gimbutienės archeomitologinės teorijos. Jos padarė įtaką ne tik mokslui, bet ir kultūrai, įvairiems visuomeniniams judėjimams.

„8-ajame dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose Gimbutienės teorijos surado atgarsį ir įkvėpė dvasingojo feminizmo atstoves, ekologinių judėjimų aktyvistes, kino ir kitų meno šakų kūrėjas. Sąrašas kūrėjų, kurie domisi ir kuriuos įkvepia Gimbutienės teorijos, pildosi net ir dabar. Galime drąsiai teigti, kad šiuolaikiniame meno ir kūrybiniame lauke susidomėjimas jos darbais atgyja ir menininkų dėka įgauna naujų formų“, – sako parodos renginių programą sudariusi Istorijų namų vadovė Justė Kostikovaitė.

Parodos „Deivės ir kariai“ lydimųjų renginių programoje – penki susitikimai su kūrėjomis iš JAV, Japonijos, Italijos, Švedijos ir Portugalijos.

Pirmajame susitikime kuratorės Elisa Del Prete (Italija) ir Laima Kreivytė su Vilniuje viešinčia šiuolaikinio meno kūrėja Ivana Spinelli kalbėsis apie santykį tarp jos kūrybos ir M. Gimbutienės tyrimų. Vienas iš I. Spinelli darbų – „Šiuolaikinė Gilanija“ – šiuo metu eksponuojamas parodoje.
Šis kūrinys – ilgalaikio projekto „ZigZago protofilosofija“, kurį menininkė pradėjo 2017 m. perskaičiusi M. Gimbutienės knygą „Deivės kalba“, dalis.

Susidomėjusi tekstuose nagrinėjamais priešistoriniais simboliais, I. Spinelli siekė juos grąžinti į šiandieninę mūsų kalbą ir tirti šio grąžinimo pasekmes. Iš daugiau nei 45 archeologės tyrinėtų simbolių menininkė išsirinko vieną svarbiausių – dvigubos V, arba zigzago, ženklą, siejamą su moters vaidmeniu Senojoje Europoje, kurios gyventojai tikėjo moteriškomis dievybėmis ir gyveno taikoje garbindami Deivę Motiną.

I. Spinelli projektą sudaro skulptūros, paveikslai ir net telefoninė programėlė bei aplikacija „Zigo Zago lipdukai“, kurioje šis simbolis įgauna skaitmeninį formatą. Spalviškai ir grafiškai atnaujintas priešistorinis ženklas ir vėl tampa instinktyvios ir universalios kalbos forma, kurią menininkė siūlo vartoti kaip jaustuką virtualiose bendravimo programėlėse.

Pristatydama kūrinį „Šiuolaikinė Gilanija“, menininkė pasakoja, kad neologizmą „Gilanija“ (it. Gilania) sukūrė sociologė Riane Eisler ir pirmą kartą jį pavartojo knygoje „Taurė ir ašmenys: mūsų istorija, mūsų ateitis“ (1987). Šį terminą sudaro senovės graikų žodžiai γυνή/gunḗ „moteris“ ir ἀνήρ/anḗr „vyras“. Jis reiškia lygiavertę visuomenės santvarką, egzistavusią Europoje nuo 7000 iki 3500 m. pr. Kr., kuomet vyravo lyčių lygybė ir nebuvo hierarchijos bei centralizuotos valdžios.

Susitikimas su šiuolaikinio meno kūrėja I. Spinelli vyks lapkričio 24 d. 12 val. Istorijų namuose, T. Kosciuškos g. 3. Diskusiją moderuos L. Kreivytė. Susitikimas vyks anglų kalba.

Parodos „Deivės ir kariai“ lydimųjų renginių programa:

2021 m. lapkričio 24 d. 12 val. Italų menininkės Ivanos Spinelli ir kuratorės Elisos del Prete pristatymas ir pokalbis, moderuojamas Laimos Kreivytės, organizuojamas kartu su Vilniaus dailės akademija ir Italijos Respublikos ambasada Lietuvoje.

2021 m. gruodžio vidurys. Uždara lietuvių menininkės Linos Lapelytės dviejų savaičių kūrybinė rezidencija.

2022 m. sausio 27 d. Pokalbis ir kūrybinės dirbtuvės su žymia JAV poete ir rašytoja Eileen Myles. Aktyvistė Eileen Myles dabar rašo naują romaną, kuriam įkvėpimo semiasi ir iš Marijos Gimbutienės tekstų.

2022 m. vasario 1 d. Žymios švedų žurnalistės, komiksų autorės ir rašytojos Liv Strömquist paskaita ir pokalbis.

2022 m. kovo 3 d. Japonų menininkė Tei Kobayashi, kuri prieš kelis dešimtmečius sukūrė Marijai Gimbutienei skirtą darbą Europos parke, pristatys naują performansą „YONI: Homage to Marija Gimbutas“.

2022 m. kovo pradžia. Specialus video- ir fotoinstaliacijų seansas. Autoriai – Portugalijoje gyvenanti britų menininkė Evy Jokhova ir Paulius Petraitis.

Dėl COVID-19 pandemijos gali kisti suplanuotas renginio formatas ir (arba) data. Lydimųjų renginių programos kuratorė – Justė Kostikovaitė. Programą remia Italijos Respublikos ambasada Lietuvoje, Švedijos ambasada Lietuvoje, fondas „EU-Japan Fest“, JAV ambasada Lietuvoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją