Unikalaus tembro balsą turintis dainininkas Lietuvos publikai pristatys naują programą, kurią atliks su kameriniu orkestru.
Olego Pogudino balsas puikiai žinomas visiems, kurie domisi rusiškais romansais ir šiuolaikinėje scenoje skambančiomis liaudies dainomis. Pastarųjų žanrų kūriniai sudaro didžiąją dalį Olego repertuaro, į kurį įeina ir karo laikų melodijos bei dainos, sukurtos pagal Rusijos literatūros klasikų eiles.
Nusipelnęs Rusijos artistas, muzikinės premijos „Triumf“ laureatas jau sulaukdavo ovacijų, kai dar nė nebuvo baigęs vidurinės mokyklos. Dar vaikystėje radijo ir televizijos choro solistu tapęs berniukas koncertavo didžiausiose tuomečio Leningrado salėse, jo balsas skambėjo radijo ir televizijos bangomis, o žiniasklaida mažąjį Olegą lygino su italų garsenybe Robertino Loreti.
Jau tada buvo aišku – Olegas yra gimęs scenai. Dar 1987-aisiais, būdamas devyniolikos, jis surengė pirmąjį koncertą žinomame dainuojamosios poezijos klube „Vostok“. Baigęs mokyklą, jis nedvejodamas pasirinko meno studijas. Tiesa, ne tokias, kokių tikėjosi jau atsiradęs nemenkas gerbėjų ratas. Olegas studijavo teatro, kino ir muzikos meno institute, kurį 1990-aisiais baigė su pagyrimu. Trejus metus jis vaidino Sankt Peterburgo Didžiajame dramos teatre – įrodydamas, kad jo talentas turi daug spalvų.
Tačiau tikrasis pašaukimas greitai priminė apie save. 1991-aisiais parduotuvėse pasirodė pirmasis Olego įrašytas romansų albumas „Zvezda liubvi“ („Meilės žvaigždė“). Per porą metų kalbos apie dainininką pasklido po visą Rusiją – prisidėjo ir dvejos jo surengtos gastrolės Švedijoje, kurios publika ir žiniasklaida liaupsino ypatingai jautrų Olego muzikos atlikimą.
Netrukus pasipylė kvietimai koncertuoti ir filmuotis televizijoje – apie Olegą Pogudiną ir jo muziką sukurti net šeši TV filmai. Dvejus metus jis pats vedė televizijos laidą „Romansų romantika“.
1997-aisiais festivalio “Rusijos angeliškasis balsas“ komisijai nekilo klausimų, kas yra labiausiai vertas laureato titulo. Titulas, taikliai apibūdinantis Olego Pogudino vokalą, jį lydi iki šiol. Rusijoje sunku surasti atlikėją, kurio koncertai ir įrašai žavėtų tokią skirtingą auditoriją – nuo dvasininkų iki bohemos atstovų, nuo romantiškai nusiteikusių jaunuolių iki jų močiučių.
Olegas pelnytai vadinamas rusiškų romansų tradicijų gaivintoju. XXI-ame amžiuje jis sėkmingai įrodinėja, kad romansai, kadaise laikyti kameriniu žanru, puikiausiai skamba ir didžiulėse salėse, o norinčių šios muzikos klausytis yra tūkstančiai. Dainininko veikla vadinama vienu ryškiausių tikrosios šiuolaikinės Rusijos kultūros reiškinių.
Šiandien atlikėjo biografijoje – per dvidešimt albumų, muzikiniai projektai, skirti Aleksandro Vertinskio, Bulato Okudžavos ir kitų didžiųjų scenos dainių kūrybai. Didžiąją dalį laiko koncertams ir įrašams skiriantis menininkas jo randa ir pedagoginei veiklai – nuo 2007-ųjų yra Sankt Peterburgo teatro akademijos docentas.
Dainininkui skirta daugybė apdovanojimų, tarp jų – Sankt Peterburgo 300 metų jubiliejaus medalis. Savo repertuare per 500 dainų turinčio atlikėjo populiarumas yra didžiulis ir, svarbiausia, tikras, pasiektas tik talentu ir darbštumu, be jokių skandalingų istorijų, pigių triukų ir pramanytų legendų.
„Aplink matau daug artistų, kurių populiarumas – dirbtinai išpūstas. Tokių, kurie scenoje yra dėl neteisingų priežasčių. Bet tikiuosi, kad tai yra laikina. Tikrasis talentas – duotas iš aukščiau, „Žvaigždžių fabrike“ to neprigaminsi.
Aš juk nepasirinkau romansų. Romansai pasirinko mane. Dar vaikystėje pajutau savo muzikinę kalbą, pradėjau dainuoti. Romansai – oras, kuriuo kvėpuoju visą gyvenimą.
Įkvėpimo šaltiniai? Esu giliai tikintis, žinau, kad Aukščiausiasis suteikia tai, ką sukuria menininkai. Mane įkvepia XIX amžiaus poezija, mėgstamiausios Dostojevskio eilutės, nuostabus Anos German atlikimas. Man nereikia kurti vaidmens – išgyvenu tuos jausmus, kuriuos jaučia dainų herojai. Lyrinės dainos yra apie tai, apie ką svajoji, o ne apie tai, su kuo kovoji“, - sako Olegas Pogudinas.
Vieninteliai jo ginklai scenoje – neabejotini muzikiniai gabumai. Rusijos spauda, nagrinėdama šio atlikėjo fenomeną, pabrėžia puikius vokalinius duomenis, išskirtinį tembrą, nepriekaištingą skonį renkantis repertuarą ir puikų atliekamos muzikos suvokimą.
Tačiau Olego pasirodymuose labai svarbus yra ir bendravimas su publika – dainininkas tai daro itin galantiškai ir nuoširdžiai, be mažiausio lašo dirbtinumo ar bandymų pataikauti. Kiekvienas jo koncertas – jausminga kelionė, kurioje romansų ir laiko patikrintų dainų kalba perteikiamos amžinai aktualios temos. Spalio 9-ąją ja pagaliau mėgautis galės ir Lietuvos publika.