Į naują avantiūrą nėręs menininkas Tadas Černiauskas už sukurtą instaliaciją iš Ispanijos parsivežė „gėlių pasaulio Oskarą“

Ispanijoje, Kordobos tarptautiniame gėlių festivalyje „Flora 2023“ sužibėjo menininkas Tadas Černiauskas (Tadao Cern) ir jo sukurta instaliacija „Juoda gėlė / Baltasis aidas“. Kartu su žmona ir atžalomis į Kordobą atvykęs lietuvis užkariavo komisijos širdis. Skelbiant nugalėtoją išskirtas resursų panaudojimo efektyvumas, kūrinio performatyvumas, akcentuota ir autoriaus sugalvota metafora apie Kordobos istorijai būdingą kultūrų įvairovę. Ispanijos vietinėje spaudoje šis floristikos meno renginys neretai prilyginamas „gėlių pasaulio Oskarams“.

Naujos medijos visada įdomios

Išgirdus šią žinią, iškart kilo klausimas, kaip fotografas, architektas, šiuolaikinio meno instaliacijų ir projektų kūrėjas leidosi į šią floristinę avantiūrą? T. Černiauskas pasakojo, kad architektu buvęs gan seniai: šiandien tėra architektūrai prijaučiantis ir šią sritį mėgstantis, vis ja besidomintis. Panašiai esą ir su fotografija – fotografijos projektus daręs prieš gerą dešimtmetį, aktyviai prie šios srities negrįžta, nors parodos – vis dar keliauja.

„Vis dar tenka su savo sukurtais projektais pasirodyti leidiniuose, renginiuose, parodose, ir t.t. Spalio 30 d. Prancūzijoje, Paryžiuje prasideda bienalė, kur bus eksponuojami fotografijos darbai iš „Komfortos zonos“. Žodžiu, darbai vis dar keliauja, vis dar yra rodomi. Kalbant apie šiuolaikinio meno instaliacijas ir projektus – mano darbų spektras yra platus, būtent dėl to ir sutinku dirbti su naujais iššūkiais, naujomis medijomis, kaip šiuo atveju atsitiko su gėlių instaliacijomis“, – pradėjo pasakojimą T. Černiauskas.

Menininkas atviras: jam yra tekę daryti instaliacijas iš džiovintų augalų, rugių. Štai ir 2024 m., Prancūzijoje planuojama didelė instaliacija Lietuvos kultūros sezono metu. Kažkiek yra su panašia veikla susipažinęs, bet niekada nėra kūręs kažko panašaus į floristinės kompozicijas.

„Nustebino, kad buvau pakviestas, nusprendžiau, kad noriu prisiimti šitą iššūkį, išbandyti savo jėgas, nes naujos medijos visada įdomios, jos atveria naujų galimybių kažką kitaip pasakyti“, – kalbėjo T. Černiauskas ir pridūrė, kad tokio svarbaus ir didelio renginio kvietimą dalyvauti priėmė kaip komplimentą – sau kaip kūrėjui.

Tarp iššūkių – ir savivertės klausimai

Kilę iššūkiai, anot T. Černiausko, natūralūs – ir jaudulys, ir nerimas, ir žinojimas, kokie lūkesčiai keliami, kad esi atsakingas.

„Mačiau praėjusį ir užpraėjusį festivalius. Pasidarai namų darbus ir pamatai, kokie kūrėjai iki tavęs dalyvavo, kokios instaliacijos buvo sukurtos, matai, kokie rezultatai, koks, iš tikrųjų, aukštas lygis, kad turi sudalyvauti tame pačiame lygyje.Tarp iššūkių – ir savivertės klausimai: dvejonės, abejonės savo pajėgumais... Netgi darant pačią instaliaciją, atsimenu, paskutinėmis minutėmis, kai jau viskas baiginėjosi, man atrodė, kad būsiu kažką nuvylęs – ir save, ir aplinkinius, kam viso to ėmiausi, bus gėda su tuo rezultatu. Bet, kaip matome – viskas apsivertė aukštyn kojomis, esu šiųmečio konkurso nugalėtojas“, – pasidžiaugė menininkas.

Paklaustas, kaip pavyko gauti kvietimą dalyvauti šiame konkurse, T. Černiauskas sakėsi iš pradžių manęs, kad jį pastebėjo būtent dėl jau anksčiau paminėtos džiovintų augalų instaliacijos, bet, kaip paaiškėjo, visgi ne.

„Nuvykęs į pirmąją kelionę susipažint su lokacija, organizatoriais – sužinojau, kad jų dėmesį patraukė visiškai kiti projektai, kurie net nieko bendro neturi su floristika. Ir taip, nors jie vadina tai floristikos meno festivaliu – ten nėra kviečiami floristai, tie, kurie užsiima gėlių dekoru! Yra kviečiami floristikos meno atstovai, žmonės, kurie dirba su gėlėmis, daro instaliacijas, kuria kompozicijas, kurios yra labiau šiuolaikinės. Šiais metais dalyvavo kūrėjai iš viso pasaulio, kurie dirba su žinomais prekiniais ženklais, mados namais, tarptautiniais žurnalais, jų darbai nuolat pasirodo fotosesijose, tokiuose žurnaluose kaip „Vogue“, „Harper's Bazaar“, ir kt. Pakvietė, nes buvo matę kitas mano kurtas instaliacijas, tokias kaip balionų („Black Baloons“). Kartkartėmis jie pasikviečia menininką visiškai iš išorinio kūrybinio pasaulio, tikėdami, kad jie gali įnešti kažko naujo, pasiūlyti visiškai kitokį požiūrį, laužyti standartus. Manau, kad šiais metais taip ir atsitiko“, – svarstė T. Černiauskas ir pažymėjo, kad minėtame konkurse nuo pat pradžių pasirinkęs visiškai kitokį darbo modelį, nusprendęs darbą pristatinėti netradiciškai.

Kordoboje – graži kultūrinė samplaika

Menininkas pasakojo, kad apie Kordobą anksčiau jam neteko nieko girdėti, bet kai prieš vykdamas į festivalį sužinojo miesto istoriją, kiek ji turtinga – buvo nustebintas.

„X–XI a. pradžioje Kordoba buvusi didžiausiu pasaulio miestu, ten iki šiol – kultūrų mišinys. Ilgą laiką miestą valdė musulmonai, po to krikščionys. Šiuo metu ten sugyvena žydai, musulmonai, krikščionys – tokia graži kultūrinė samplaika, kas mane labai sužavėjo. Šitas miestas taip pat garsėja tokiu architektūriniu objektu kaip Kordobos katedra–mečetė „Mezquita“. Anksčiau buvusi mečėtė pastatyta musulmonų, vėliau perimta krikščionių, bet nenugriauta, perdaryta į katedrą – unikalus derinys, kurių analogų pasaulyje galima sutikti – vieną ar du. Sužavėjo pats miestas! Nors konkurse į tai atsižvelgti nebuvo prašoma (tema – augalų intelektas), bet aš kaip atspirties tašką pasirinkau naudoti būtent miesto istoriją. Pasirodė simboliška, kad visas šių kultūrų mišinys galėtų atsispindėti ir pačioje instaliacijos estetikoje“, – kūrybinį sumanymą aiškino T. Černiauskas.

Pirmiausia, tęsė instaliacijos autorius, jis pasirinkęs spalvų spektrą: „ Nusprendžiau, kad dirbsiu su balta ir juoda spalvomis. <...> Juoda simbolizavo visų kultūrų mišinį. Kai buvau pakviestas į kiemelį, kuriame turėsiu daryti instaliaciją – pamačiau, kad kitoje jo dalyje yra baseinas, atrodė logiška išnaudoti resursus, kurie yra. Kiemeliai su baseinais paplitę visame mieste, vėlgi, tai yra islamiškos kultūros padarinys, atvežtas į Europą. Tai tapo dar vienu atspirties tašku – daryti instaliaciją kuo labiau ekologišką, naudojant kuo mažiau resursų.“

Instaliaciją sudarė 16 tūkst. gėlių žiedų, visas gėles T. Černiauskas perkėlė į baseiną, o vandenį – nudažė juodai.

„Nusprendžiau, kad visos gėlės bus tik vietinės, niekas nebus siunčiama iš kitų šalių, kaip yra dažnai daroma. Buvo pasirinkti balti gvazdikai ir chrizantemos – taip pat dėl simbolizmo. Visos priemonės, kurios buvo naudojamos instaliacijai kurti – anksčiau kūrusių menininkų prieš tai panaudotos. Stengiausi, kad [ekologinis] pėdsakas būtų kuo minimalesnis, kuo labiau tausojama gamta, dažai – tik ekologiški, gėlėms skiriami“, – dar vieną aspektą, patikusį festivalio komisijai įvardino menininkas.

Augalai kaip kolektyvinis organizmas, kuris reaguoja, keičia aplinką

T. Černiauskas atliepė ir užduotą augalų intelekto temą: baltos gėlės, sumerktos į juodą baseino vandenį absorbavo vandens spalvą, po truputį pačios tapo juodomis.

„Instaliacija, galima sakyti, nebuvo statiška, vėlgi, naujas elementas, kuris galbūt patraukė dėmesį. Festivalis po apdovanojimų trunka šešias dienas, tiek dienų ir miesto gyventojai gali lankyti visas instaliacijas. Per tas šešias dienas – instaliacija nuolat kito. Pirmąją dieną – gėlės baltos, antrąją – juodavo, trečiąją – tapo vis tamsesnės. Kol galiausiai – tam tikra instaliacijos dalis nusidažė vos ne juoda spalva. Ir būtent šis dinamiškumas suveikė kaip nauja dimensija, suteikdamas pačiai instaliacijai vertės, atspindėjo augalų intelektą, jų gebėjimą prisitaikyti prie aplinkos, aplinką – naudoti kaip dialogo formą, paryškinti aplinkos savybes, ją keisti. Augalai – kaip kolektyvinis organizmas, kuris reaguoja, keičia aplinką, kurioje yra“, – pasakojo T. Černiauskas.

Menininkas pasakojo, kad baseino vandens užpildymas ir jo nudažymas kėlė daug streso, nes nežinojo, koks bus rezultatas. Negana to, likus kelioms valandoms iki finišo Kordoboje ėmė siautėti škvalas, lijo, vėjo gūsiai siekė net iki 100 km/val. Instaliacijos autorius neatmetė paties blogiausio scenarijaus...

„[Stichija] pradėjo griauti planus, viską, kas buvo sukurta iki tol... Vis dėlto, gelbėdamas situaciją supranti, kad, iš tikrųjų, visi festivalyje dalyvaujantys menininkai su tuo susiduria... Vidurnaktį viskas nurimo, visiškai išsekę, permirkę sugrįžome į savo apartamentus. Nuovargis darė savo – buvau labai nepatenkintas darbu, kurį padariau, atrodė, netgi gėdinga, kad jį turėsiu rodyti kitą dieną... Ir, žinoma, rytas už vakarą šviesesnis. Ryte atsikėlėme, nuvykome į lokaciją, buvo įdomu pamatyti, ar gėlės pradėjo sugerti spalvą. Savo nuostabai pamačiau labai gražų vaizdą, augalai elgėsi taip, kaip iš jų buvo tikimasi! <...> Atsirado pasitikėjimas, pataisėme kelis elementus, atvyko komisija, viskas įvyko sklandžiai. Vakarinės dalies metu nuėjome į patį renginį, kur komisija skelbė savo verdiktą. Euforija, nuostaba ir džiaugsmas – viskas persipynė, nes žinau, kad tai yra prestižinis apdovanojimas. Susilaukiau didelio dėmesio – dalinu interviu užsienio spaudai, ir pan.“, – dalinosi įspūdžiais T. Černiauskas.

Paaiškėjus festivalio nugalėtojui, T. Černiauskas kartu su „Michelin“ žvaigžde apdovanotu virtuvės šefu ir vietine kulinarijos pažiba Kordobos gyventojams paruošė lietuviškos tradicinės virtuvės pasididžiavimą – šaltibarščius.

„Vykęs projektas, avantiūra, nuotykis, į kurį mes leidomės, ypač po to, kai tapome nugalėtojais! Bet ir be to – iššūkiai malonūs, atrasti naujas medijas, galbūt tai ateityje atvers naujų kelių. Matau, koks socialinėje erdvėje susidomėjimas, būtent iš floristikos srities profesionalų. Pačiam įdomu atrasti naujas sritis“, – sakė T. Černiauskas.