L. Strioga atsiskleidžia kaip mažosios plastikos virtuozas, pasižymintis unikalia medžio kapojimo technika, prilygstančia impresionistų teptuko potėpiams. Pasak parodos kuratoriaus, Kauno rajono muziejaus direktoriaus Zigmo Kalesinsko, „L. Strioga yra tarp ryškiausių žvaigždžių, spinduliuojančių didžiulę žmogišką šviesą. Jis – tarsi mūsų Alberto’as Giacomettis, savo virpančiais paviršiais bei formomis išsiskiriantis savitos stilistikos skulptūros kūrėjas, skelbiantis apie amžinąsias pasaulio ir žmogaus savybes, iškart atpažįstamas ir stovintis Lietuvos Monparnase greta kitų didžiųjų XX–XXI a. menininkų.“
Z. Kalesinsko teigimu, „parodų Obelynėje moto – „Lietuvos didieji“ – intuityviai diktuoja, jog čia turėtų būti rodomi ir pristatomi tik garsiausi, ryškiausi, didžiausi, labiausiai nusipelnę Lietuvai žmonės. Visgi L. Strioga savo jautrumu gamtai peržengia įprastai ir taip gana plataus žmogiškojo suvokimo ribas; pasitelkdamas savo neeilinį talentą, jis geba žemės gyvį ar įprastą daiktą įjausminti ir pakylėti, pabrėždamas jo svarbą, reikšmingumą. Šioje parodoje toks objektas regimas skulptūroje „Žiogas – mano brolis“. Žvelgiant į minėtąjį meno kūrinį, norisi cituoti jo autorių: „Visada pergyvenau dėl savo genties, visada norėjau dangų arčiau žemės regėti.“
Leonas Vytautas Strioga gimė 1930 m. vasario 1 d. Medžiočiuose, Kurklių valsčiuje, mirė 2022 m. spalio 27 d. Kaune. Dailininko kūrinių sąraše – portretai, figūrinės kompozicijos, dekoratyvinės skulptūros bei mažoji plastika. Leonas Strioga kurdamas medžio skulptūras iš beržo naudoja unikalią kapotinę techniką, sukuriančią savitą paviršiaus faktūrą.
Anot dailėtyrininkės, humanitarinių mokslų daktarės Giedrės Jankevičiūtės, L . Strioga kaip portretistas ima garsėti XX a. aštuntajame dešimtmetyje. „Skulptorius gana noriai pasakoja portretų priešistores, nes taip kartu pasineria į malonaus bendravimo prisiminimus. Strioga mėgsta klasifikuoti savo portretus remdamasis grynai formaliais kriterijais. Jeigu atsižvelgsime į bendruosius kūrinių vertinimo kriterijus, <…> pastebėsime, jog Striogos kultūros veikėjų atvaizdai pasirodo panašiu laiku kaip ir jaunesnės kartos dailininkų – Stanislovo Kuzmos, Mindaugo Navako charakteriniai portretai. Taigi jis tarsi žengia koja kojon su tuometiniais skulptūros novatoriais. Kad taip ir yra, nesunku įsitikinti apžvelgus Striogos portretinės kūrybos visumą“, – pastebi dailėtyrininkė.
„Dar viena specifinė Leono Striogos portretų sritis – imaginaciniai atvaizdai, kurių herojai yra skulptoriaus ypač gerbiami žmonės. Tai asmenys, kurie ne tik nusipelnė Lietuvos kultūrai, bet ir daro įspūdį savo mintimis bei darbais dailininkui. Jų nėra daug. Menininkų portretai Striogai, kaip ir kai kuriems kitiems lietuvių dailininkams, turėjo simbolinę prasmę“, – knygoje „Leonas Strioga“ įžvalgomis dalijasi humanitarinių mokslų daktarė G. Jankevičiūtė.
Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas pasakoja, kad Obelynės parko lauko galerijos parodoje „Lietuvos didieji“ rodomi L. Striogos darbai priskirtini imaginaciniams atvaizdams. „Tai vos keletas skulptūrų, todėl tokių portretų tema bus toliau tęsiama, o L. Striogos skulptūros bus rodomos tol, kol išseks skulptoriaus palikimas, saugomas jo sūnaus Aido Striogos“, – kalba Z. Kalesinskas.
Parodoje „Lietuvos didieji“ pristatomi L. Striogos darbai:
1. Autoportretas, 2018. Medis, h 24 cm
2. Žiogas – mano brolis, 1996. Medis ir žaliai tonuotas medis, 18 x 30 x 13 cm
3. Mano tiesa, 2021. Medis, h 45 cm
4. Sužvarbęs poetas Sigitas Geda, 2012. Medis, h 33 cm
5. Jonas Biliūnas, 2020. Medis, h 27 cm
6. Juozas Aputis, 2019. Medis, h 47 cm
7. Kur mes skubame, 2015. Medis, h 34 cm
Mažosios plastikos virtuozo kūriniai Obelynės lauko galerijoje bus eksponuojami iki 2025 m. kovo 31 d. Galerija lankytojams atvira visą parą, lankymas nemokamas.
