„Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“ – tarpdisciplininio žanro kūrinys. Tai net ne visai opera ir ne visai dramos spektaklis. Tai – įdomus žanras. Jame yra ir dokumentikos sluoksnis, autentiški žmonių įrašai, svarbi ir garso dimensija. Tai artima music theatre žanrui, tačiau muzikinis teatras Lietuvoje turi šiek tiek kitas konotacijas. Dėl to naująjį kūrinį vadiname šiuolaikine opera, o dar tiksliau – taksofono opera“, – sako režisierė ir dramaturgė Kamilė Gudmonaitė.

Spektaklį pristato trys bendradarbiaujančios institucijos: Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras ir viešoji įstaiga „Operomanija“, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Taksofono opera – tai poema žmogaus laikinumui. Scenoje kuriami subtilūs, žmogiški ir kartais šmaikštūs vaizdiniai iš šiapus ir anapus: kūnai ir objektai čia tai pasirodo, tai išnyksta šviesotamsoje. Viskas praeina – žmonės, laikas, vietos, daiktai, įvykiai“, – sako režisierė ir dramaturgė Kamilė Gudmonaitė.

Sukurti šį kūrinį Kamilę Gudmonaitę įkvėpė Japonijoje nutikusi istorija. 2010 m. Itaru Sasaki iš Otsuchi miestelio Japonijoje sužinojo, kad jo mylimas pusbrolis mirtinai serga ir jam gyventi liko tik trys mėnesiai. Po pusbrolio mirties Sasaki savo kieme pastatė seną telefono būdelę, kad kasdien galėtų bendrauti su mirusiuoju, o jo žodžiai būtų išnešioti vėjo.

2011 m. Otsuchi apylinkėse įvyko cunamis, kurio metu žuvo 10 proc. miesto gyventojų. Pamažu žmonės sužinojo apie telefono būdelę ir pradėjo lankytis Itaru Sasaki sode, norėdami paskambinti prarastiems artimiesiems.

2022 m. senas taksofonas buvo įkurdintas prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro. Žmonės buvo kviečiami užsukti ir „paskambinti“ tiems, kuriems nespėjo laiku pasakyti tai, ką norėjo. Per daugiau kaip 6 mėnesius telefono ragelis buvo pakeltas apie 4000 kartų. Visų autentiškų istorijų garso įrašai tapo operos libreto pagrindu.

2023 m. gruodį „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“ atidarė penkerius metus rekonstruotą LNDT Didžiąją salę ir iškart sulaukė itin palankių žiūrovų atsiliepimų.

„Prieš einant į operą daug kas kalbėjo, kad reikės servetėlių. Niekada beveik neverkiu žiūrėdama filmus ar spektaklius, bet klydau. Jos metu išgirdau, kaip žmonės aplinkui mane ėmė kūkčioti. Labai gražus, jautrus ir stiprus spektaklis, kuris leidžia pasikapstyti savyje, išgirsti kitus ir suprasti, kokie mes visi esame panašūs savo potyriais, džiaugsmais, skausmais ir išgyvenimais. Labai rekomenduoju. Apsivalymo spektaklis“, – rašė žiūrovė Monika Joana.

„Spektaklis – daug ką pasakantis „tarp eilučių“. Neapleido jausmas, kad esu spektaklio dalyvis ir kiek visko gyvenime yra nepasakyta. Aktoriai, scenografija, idėja, muzika, judesys – viskas nuostabu. Šis spektaklis tai priminimas „Netylėk“ – atsiliepimu dalinosi kita žiūrovė.

Spektaklio choreografas yra Mantas Stabačinskas, kostiumus kuria Juozas Valenta, šviesos dailininkas – Julius Kuršys, vaizdo projekcijų autorius – Jurgis Lietunovas, muzikos vadovas ir dirigentas – Ričardas Šumila, chormeisteris — Povilas Butkus. Kūrinys buvo pradėtas vystyti bendro LNOBT ir „Operomanijos“ projekto „Operos genomas“ kontekste 2021 m.

Berniuko Naglio vaidmenį operoje „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“ kuria mažasis dainininkas Teodoras Lipčius, išgarsėjęs LRT muzikiniame projekte „Dainuok su manim“. Spektaklyje pasirodo šokėjos Emilija Karosaitė ir Viktorija Zobielaitė, taip pat LNDT trupės aktoriai Vytautas Rumšas, Jolanta Dapkūnaitė, Diana Anevičiūtė, Arūnas Vozbutas, brolį įkūnysiantis japonas Ryo Ishimoto ir LNOBT choro artistai, chormeisteris – Povilas Butkus bei LNOBT simfoninio orkestro grupė.

Taksofono opera „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“ – tai jautrus, subtilus, šviesus ir viltingas pasakojimas apie žmogų, kuris gedi. Artimiausi rodymai vyks LNDT Didžiojoje salėje rugsėjo 20, 21 ir 29 d., bilietus nuo šiandien galima įsigyti ir į 2025 m. vasario

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją