Festivalio vadovė Rūta Prusevičienė antradienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo, kad pasirinktas šių metų šūkis „Misija įmanoma“ yra labai talpus – jis tinka tiek kalbant apie dabartinę Lietuvos kaip valstybės situaciją, tai, kad esame Europos Sąjungoje ir tarp jos narių esame tarp darančių didžiausią pažangą, tiek galvojant apie tai, kad esame NATO nariai ir šiuo metu vykstančias pratybas, tiek apie jungiančią muzikos jėgą.

R. Prusevičienė džiaugėsi, kad per tiek metų festivaliui jau pavyko susikurti gerą reputaciją ne tik tarp muzikos mylėtojų Lietuvoje, bet ir tarptautiniu lygiu žinomų muzikantų, kurie mielai sutinka čia dalyvauti, nes žino, kad gali tikėtis aukščiausio lygio ir profesionalumo.

„28-asis Vilniaus festivalis „Misija įmanoma“ siekia atspindėti istorinę muzikinę kultūrą ir modernias jos interpretacijas. Kompozitoriai ir atlikėjai visuomet išsiskyrė ypatingomis įžvalgomis ir kūrybiška reakcija į pavieniams žmonėms, visuomenei ir valstybei kylančius iššūkius, gebėjo muzikiniais ženklais užfiksuoti ir įamžinti reikšmingus istorinius įvykius. Vilniaus festivalis savo klausytojams atskleis ne vieną istorinę ir šiuolaikinę partitūrą, atspindinčią pavergtų tautų kovą už piliečių ir tikėjimo laisvę, viltį sukurti demokratines valstybes (Krzysztofo Pendereckio „Čakona“ iš „Lenkiškojo Requiem“, Arvo Pärto „Credo“, Osvaldo Balakausko „Requiem in memoriam Stasys Lozoraitis“), dvasinį prisikėlimą po išgyventų asmeninių dramų (Ludwigo van Beethoveno sonata fortepijonui „Hammerklavier“, Mieczysławo Weinbergo koncertas violončelei ir orkestrui, Richardo Strausso „Didvyrio gyvenimas“, Antano Rekašiaus „Muzika styginiams“) ar net penkis šimtmečius aprėpiančią Anglijos karalių muzikinio pašlovinimo istoriją (ansamblio „The King’s Singers“ programa „Tegyvuoja karalius!“)“, – pristato festivalį jo vadovė R. Prusevičienė.

Kaip rašoma pranešime žiniasklaiai, jau festivalio pradžios koncerte suskambės šiuo metu kone aktualiausia – vilties gaida. Visus birželio 2 d. skambėsiančius kūrinius susies tikėjimo ir taikos leitmotyvas, simboliškai įprasmintas ne tik koncerto programoje (K. Penderecki, M. Weinberg, L. van Beethoven, A. Pärt), bet ir koncerto pavadinime „Credo in pace“ – tikiu taika. Festivalį su jo ištikimu flagmanu LNSO pradės Kauno valstybinis choras, violončelininkas Sheku Kanneh-Masonas, pianistas Dmitri Levkovichius ir dirigentas Robertas Šervenikas.

Birželio 5 d. koncerte „Misija įmanoma“ publikos lauks susitikimas su scenos įžymybe Marcu-André Hamelinu, kurį „The New York Times“ pavadino „beveik antžmogiško techninio meistriškumo atlikėju“. Pianistas atliks L. van Beethoveno, R. Schumanno ir M. Ravelio kūrinių programą. Dar viena fortepijono žvaigždė sužibės birželio 7 d. koncerte – programą „Trys herojai: Wagner, Liszt, Strauss“ su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliks Izraelio pianistas Yoavas Levanonas ir žavusis prancūzų dirigentas Victorienas Vanoostenas.

Nepaliaujamai puoselėjant gražius Lietuvos ir Ukrainos ryšius, birželio 9 d. koncerte „Lietuva sutinka Ukrainą“ išgirsime Valstybinį Vilniaus kvartetą ir Ukrainos solistų kvartetą. „Festivalyje skleisis reikšminga įvairių kartų atlikėjų partnerystė: Valstybinis Vilniaus kvartetas ir Ukrainos jaunųjų solistų kvartetas koncerte pateiks Osvaldo Balakausko ir jo mokytojo, ukrainiečių kompozitoriaus Boriso Lyatoshinsky’o kūrinių“, – sako R. Prusevičienė.

Karališko orumo festivalyje pažers birželio 11 d. į sceną žengsiantis vokalinis sekstetas „The King’s Singers“. Ansamblis, jau daugiau nei penkis dešimtmečius pripažįstamas a cappella dainavimo lyderiu, atliks naujausią savo programą „Tegyvuoja karalius!“

Išlaikant festivalio tradiciją minėti birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dienos išvakarėse, birželio 13 d., simboliškai skambės gausaus lietuvių atlikėjų būrio rengiamas Osvaldo Balakausko „Requiem in memoriam Stasys Lozoraitis“.

Dar vieną festivalio tradicijų – pristatyti senosios muzikos programą – šiemet birželio 16 d. pratęs ansamblis iš Italijos „Il Giardino Armonico“ su solistais Giovanni Antonini ir Giovanni Sollima. „Vilniuje pirmąkart nuskambės bendra šio italų baroko orkestro ir vieno žymiausių dabarties italų kompozitorių ir violončelininkų Giovanni Sollima programa“, – pabrėžia festivalio vadovė.

Smuiko virtuozo Sergejaus Krylovo vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras su pianiste Anna Geniušiene birželio 19 d. pateiks specialiai festivaliui rengiamą lietuvių ir austrų kompozitorių muzikos programą „Naujas šedevrų skambesys“. O festivalį su Modesto Pitrėno diriguojamu LNSO birželio 21 d. vainikuos į Filharmonijos sceną sugrįžtantis iškilus JAV baritonas Thomas Hampsonas. Mūsų šalies publiką pakerėjęs 2022-ųjų festivalyje, kai su LNSO atliko Gustavo Mahlerio muziką, šįkart Th. Hampsonas rengia įspūdingą muzikos fiestą, ką liudija ir nepaprastai spalvinga koncerto programa – nuo W. A. Mozarto iki C. Porterio.

„Birželio 2–21 d. Nacionalinės filharmonijos scenoje koncertuos pasaulyje pripažinti muzikos meno meistrai: pianistas Marcas-André Hamelinas, baritonas Thomas Hampsonas, dirigentai Victorienas Vanoostenas, Modestas Pitrėnas, Robertas Šervenikas, smuikininkas Sergejus Krylovas, fleitistas Giovanni Antonini ir visa plejada ryškių jaunosios kartos talentų: britų violončelininkas Sheku Kanneh-Masonas, ukrainiečių pianistas Dmitrijus Levkovichius, lietuvių mecosopranas Gabrielė Kupšytė, kylanti fortepijono žvaigždė iš Izraelio Yoavas Levanonas, naujos sudėties vokalinis ansamblis „The King’s Singers“. Festivalyje tradiciškai dalyvaus ir gausios Lietuvos muzikos kolektyvų pajėgos“, – festivalio dalyvius pristato R. Prusevičienė ir visiems apsilankysiantiems koncertuose linki: „Tegul visi festivalio susitikimai ir muzikinės patirtys praturtins ir sustiprins – misija įmanoma!“.

Festivalio rengėjai – Lietuvos nacionalinė filharmonija, VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir Vilniaus miesto savivaldybė – kviečia birželio 2–21 d. susitikti Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Visi 28-ojo Vilniaus festivalio koncertai paskelbti interneto svetainėje www.filharmonija.lt. Daugiau informacijos apie festivalį – vilniusfestival.lt.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją