„Šia paraiška norime prisiminti ir pagerbti tuos, kurie nukentėjo nuo totalitarinio režimo žiaurumų – jų rašytuose laiškuose artimiesiems ant beržo tošies išskaitome kančią, badą, liūdesį ir Tėvynės bei artimųjų ilgesį. Šie ypatingi egodokumentai, kurių nėra išlikę daug, mums byloja ir apie jokiomis represijomis nenumaldomą troškimą gyventi, palaikyti ryšį su brangiais žmonėmis, išsaugoti savo kultūrinę tapatybę, viltį“ – teigia Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Miglė Mašanauskienė.
Lietuvoje šį ypatingą dokumentinį paveldą saugo Okupacijų ir laisvės kovų muziejus Vilniuje, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija, Biržų krašto muziejus „Sėla“, Gargždų krašto muziejaus filialas Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus, Lietuvos ypatingasis archyvas, Panevėžio kraštotyros muziejus, S. Nėries memorialinis muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinys, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka ir Kauno IX forto muziejus.
Šiuo metu Tarptautiniame UNESCO registre „Pasaulio atmintis“ įtraukti 494 įrašai iš viso pasaulio. Šis tarptautinis registras yra programos „Pasaulio atmintis“, kuria siekiama skatinti atminties institucijų bendradarbiavimą siekiant išsaugoti ir užtikrinti prieigą prie dokumentinio paveldo, dalis. Vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą, šios programos rėmuose UNESCO aktyviai prisideda prie Ukrainos valdžios, kultūros institucijų vykdomo archyvų, dokumentų kolekcijų skaitmeninimo proceso.
Tarptautiniame registre „Pasaulio atmintis“ jau įrašytos trys su Lietuva susijusios dokumentų kolekcijos: „Baltijos kelias – žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes laisvės vardan“, Radvilų archyvai ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija, Liublino unijos aktas.
Tikimasi, jog sprendimas dėl Sibire rašytų laiškų ant beržo tošies kolekcijos įtraukimo į Tarptautinį UNESCO registrą „Pasaulio atmintis“ bus paskelbtas 2025 metų gegužės mėnesį.