Svarbų vaidmenį kuriant Dainų šventės programą ir ją pristatančias regionines šventes atlieka profesionalūs Lietuvos kultūros lauko atstovai – naujais kūriniais ir režisūriniais sprendimais jie pildo repertuarą bei dirba kartu su kolektyvais, kurie jau pradėjo šventės pasirodymų repeticijas ir perklausas.
Kaip ruošiamasi Dainų šventei, balandžio–lapkričio mėnesiais bus galima išgirsti ir pamatyti visoje Lietuvoje. Jau balandžio 22 d. Linkuvos kultūros centre rengiamas vokalinių ansamblių koncertas, gegužės 26–28 d. Pasvalyje – Šiaurės Lietuvos chorų festivalis, birželio 3 d. Tauragėje – Ansamblių vakaras, birželio 10–11 d. Klaipėdoje – chorus subursianti Vakarų Lietuvos krašto dainų šventė, birželio 10 d. Šiauliuose – regioninė liaudiškų šokių šventė. Liepą Šiauliuose vyks kanklių koncertas, o lapkritį Panevėžyje pasirodys pučiamųjų instrumentų orkestrai. Visi renginiai nemokami ir atviri žiūrovams.
Pasirengimą Dainų šventei organizuojančio Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa pasakoja, kad šventei ruošiamasi ne vienus metus – iš pradžių ieškoma idėjų, sudaromos kūrybinės grupės, repertuaras, o likus metams iki šventės regionuose pristatomi pirmieji meniniai sumanymai.
„Dauguma programos kūrinių yra jungtiniai, tad regioninės Dainų šventės yra pirmoji galimybė dalyviams dainuoti, groti ir šokti kartu. Kartu tai pirmas pasirodymas visuomenei, tad ypa
svarbu, kad renginiai vyktų ne tik Vilniuje ar Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Net šešiose regioninėse šventėse bus galima išvysti chorus, šokių, pučiamųjų instrumentų kolektyvus, vokalinius ansamblius. Vasara bus tikrai intensyvi“, – sako S. Liausa.
Tradicijų ir modernumo sinergija
„Kad giria žaliuotų“ – toks 2024 m. birželio 29 – liepos 6 d. vyksiančios Dainų šventės šūkis. Pasak organizatorių, šimtmetį mininti tradicija žiūrovus pasitiks naujais kūriniais, profesionalių kūrėjų parengtais režisūriniais sprendimais, didelis dėmesys bus skiriamas jaunajai kartai. Simboliškai bus siekiama pažvelgti ir į praėjusį šimtmetį, pagerbti buvusius kūrėjus, kompozitorius ir atlikėjus.
„Kuriant Dainų šventę svarbu ne tik koncertų ir pasirodymų ciklas, bet ir mus vienijantis motyvas, visuomenei perduodantis svarbias idėjas. 2024-aisiais norime kalbėti apie tradicijos gyvastingumą, kultūros ekologiją ir autentiką. Nors esame maža valstybė, savo kultūros turtingumu bei išskirtinumu drąsiai galime lygintis su didžiausiomis šalimis“, – teigia S. Liausa.
Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus teigimu, dar vienas Dainų šventės išskirtinumas – profesionaliojo ir mėgėjų meno, tradicijų ir naujovių sąveika: „Neretai įsiveliame į ginčus, kas yra tradicija ir modernumas, mėgėjų ir profesionalų menas, sostinės ir regionų kultūra. Džiaugiuosi, kad Dainų šventė apima visą bendruomenę. Kad giria žaliuotų, svarbu visiems kartu perimti savo tėvų tradicijas ir praturtinti jas naujovėmis, savo idėjomis, kurias galėtume perduoti ateities kartoms“.