Kiek įmanoma išsaugojo istoriją
„Atsižvelgiant į pastato istoriją, architektūros specifiką, pastato lokaciją – tai yra labai skirtingi objektai. ŠMC yra idealus baltas kubas, kur bet ką gali įmesti, kaip į baltą popieriaus lapą, o čia labai apgalvotai turime ieškoti prasmingos darnos su šituo pastatu“, – kalbėjo K. Kuizinas.
Sapiegų rūmų vadove paskirta Gintautė Žemaitytė vylėsi, kad šis naujai įveiklintas pastatas praturtins kultūrinį gyvenimą naujomis idėjomis, sąšaukomis, leis kitu būdu patirti meną, pamatyti paveldą kitoje šviesoje.
Rengiant pastatą naujam gyvenimui buvo priimtas sprendimas palikti atvirus skirtingus jo architektūrinius sluoksnius, primenančius spalvingą jo istoriją.
„Pagrindinis projekto tikslas buvo rūmuose išsaugoti visa tai, kas buvo ir išliko, bet kartu optimaliai pritaikyti šiuolaikinio meno poreikiams. Sunkus tikslas, sudėtingas, bet norėjosi atskleisti rūmų gyvavimo laikotarpį. Du fasadai prabangūs, restauruoti, o vidus visai kitoks – tiesiog sienos, bet viskas parodo to pastato istoriją, ligas, perstatymus ir pertvarkymus“, – pasakojo Gražina Kirdeikienėm projekto ir tvarkybos darbų vadovė, bendrovės „Projektavimo ir restauravimo institutas“ atstovė.
Evaldas Purlys, šios bendrovės architektūrinių tyrimų ir restauravimo autorius, tris dešimtmečius nagrinėjo Sapiegų rūmus.
„Turėsime dar nemažai darbo. Atidengta visa eilė senųjų tinkų, ant kurių jau dabar matosi, kad yra kažkoks dekoras, net freskų fragmentai, kurie laukia tyrimų, konservacijos ir tt.“, – kalbėjo jis.
Pasak jo, tai, kas viduje dar yra išlikę – tiesiog Dievo dovana, nes beveik viskas buvo sunaikinta.
„Ko čia labiausiai buvo siekta, visų pirma, kad rūmai turėtų tokias erdves, kokias jos buvo, išplanavimą, koks buvęs – kiekvienas langas, durys savo vietose“, – užtikrino E. Purlys.
Jis pasakojo, kad istorinį planą, kaip buvo suprojektuoti rūmai, jie gavo jau atlikę tvarkymus – tada nudžiugo, kad viską padarė teisingai ir tai, ką buvo atkūrę iš natūros, pagal architektūrinius tyrimus ir gautus brėžinius, sutapo.
E. Purlys apgailestavo, kad rūmuose, garsėjusiuose savo prabanga, neliko ypatingai puošnios puošybos, freskų, lipdybos, skulptūrų: „Kai buvo didžioji rekonstrukcija, viskas buvo sunaikinta“.
Prikels naujam gyvenimui
Dabar, po daugiau nei 5 metus trukusių tvarkybos ir restauravimo darbų, Sapiegų rūmai jau balandžio 12 dieną atvers duris lankytojams ir žada tapti nauju traukos centru, plečiančiu sostinės kultūros institucijų geografiją ir turinį. Aktualizuotuose rūmuose veiks įvairioms lankytojų grupėms ir jų interesams pritaikytos erdvės, nuolatinės ir keičiamos rūmų istorijos ir šiuolaikinio meno ekspozicijos.
Kelis dešimtmečius rūmus tyrinėjusio architekto ir restauravimo koncepcijos autoriaus Evaldo Purlio teigimu, „kai buvo imtasi Sapiegų rūmų architektūros tyrimų, pastatas buvo ne tik nugyventas, bet ir neatpažįstamai pakeitęs išvaizdą, tūrius, išplanavimą“. Ilgai trukę statybos ir tvarkybos darbai jau baigti, tačiau interjero freskų, išlikusių sienų polichrominės tapybos fragmentų, taip pat puošnios stiuko lipdybos fragmentų grožio atskleidimo darbai dar tik pradedami ir ateityje pareikalaus papildomų investicijų ir tyrimų.
„Rūsyje turime užkonservuotą turtą – ikisapieginių laikų plytų degimo krosnį, kurios pristatymui visuomenei reikės daug lėšų. Gali būti, jog naujesnių laikų užmūrijimai tebeslepia prabangaus lipdybos dekoro fragmentus, tad mūsų dar laukia ir rūmų dekoro detektyvas. Šalia rūmų stovinti arklidė taip pat laukia savo eilės ir dėmesio“, – apie ateities darbus pasakoja Gintautė Žemaitytė, ŠMC Sapiegų rūmų padalinio vadovė. Jos teigimu, ir toliau bus bendradarbiaujama su akademiniu, verslo ir nevyriausybiniu sektoriumi ieškant geriausio kelio, kaip pristatyti rūmų slepiamus turtus visuomenei.
Balandį duris atversiantys Sapiegų rūmai žiūrovus pasitiks pirmąją, Virginijos Januškevičiūtės ir Edgaro Gerasimovičiaus kuruota, paroda „Užuovėja“. „Parodos pavadinimą kiek netiesiogiai pasiskolinome iš lotyniško įrašo rūmų fasade, kuriame skelbiama, kad šie rūmai yra poilsio vieta grįžusiems iš karo. Tuometinis rūmų šeimininkas Kazimieras Jonas Sapiega buvo karo vadas, ir didelę dalį savo gyvavimo laiko šie rūmai tarnavo kaip karo prieglobstis, karo mokykla arba karo ligoninė. Kuruodami parodą atkreipėme dėmesį ir į tai, kad barokas Vilniuje – kaip ir daug kur kitur Europoje – iškilo kaip atsakas miestą siaubusioms negandoms, gaisrams ir ligoms. Tai trapumą, nepastovumą, šviesos ir tamsos kaitą savaip atradusi epocha“ – pasakoja V. Januškevičiūtė.
„Siekėme atrinkti eksponatus, kurie pratęstų ar prasmingai pakreiptų tam tikrus su rūmų istorija susijusius pasakojimus“ – sakė parodos kuratorius E. Gerasimovičius. Parodoje bus eksponuojami tradicinės dailės kūriniai: piešiniai, fotografijos, skulptūros, bet taip pat ir videofilmai, garso instaliacijos bei nežanrinis šiuolaikinis menas. Kuratoriai atskleidžia, kad parodoje bus eksponuojami meno kūriniai iš Lietuvos ir užsienio.
„Vienas parodos menininkų – Domas Noreika – drauge yra ir restauratorius, savo rankomis konservavęs vieną rūmuose esančių freskų; savo kūryboje jis tyrinėja paveldo ir restauravimo santykio su mokslu, laiku ir gamta temas. Kitos parodos dalyvės Mariannos Maruyamos tyrimas prasidėjo nuo termitų – vabzdžių, garsėjančių paveldo ardymu – gyvensenos stebėjimo, o parodoje ji pristatys specialiai rūmams sukurtą smilkalų laikrodį ir klasikine technika atliktą marmuro reljefą. Karo ir užuovėjos, ligos ir gijimo, stebuklo ir negandos, pradžios ir pabaigos temos persmelkia kone visus parodos kūrinius“, – teigia V. Januškevičiūtė.
E. Gerasimovičius pasakoja, kad kuruodami parodą nepamiršdavo, jog rūmuose yra tik svečiai, todėl ieškojo kūrinių, kurie nedominuotų savo raiška, pasakojimų gausa ar idėjų painumu, o pabrėžtų erdvių atmosferą ir kreiptų dėmesį į pačius rūmus, kurie savaime yra sudėtingas ir nepaprastai įdomus eksponatas. Pirmoji paroda bus eksponuojama daugiau nei pusmetį, bet keičiantis sezonams ją papildys ir nauji kūriniai, renginiai, menininkų intervencijos. Siekiant neužgožti Sapiegų rūmų unikalumo ir pasveriant kiekvieną intervenciją, buvo specialiai rūmams sukurti dizainerių Kotrynos Gurskaitės ir Marijos Puipaitės baldai: „Tai išskirtiniai šiuolaikinio kontekstualaus dizaino pavyzdžiai, kuriuos kviesime ne tik apžiūrėti kaip kūrinius parodoje, bet ir išbandyti savo kūnu“ – pasakojo E. Gerasimovičius. Pirmame aukšte lankytojus pasitiks taip pat šiuolaikinio kontekstualaus dizaino sprendimai – „Processoffice“ komandos suprojektuota informacinė erdvė ir rūbinė.
Balandžio mėnesį atsidarantys Sapiegų rūmai siekia būti atviri ne tik skirtingoms lankytojų grupėms, bet ir iš išorės siūlomoms iniciatyvoms. Programoje numatyti edukaciniai užsiėmimai, ekskursijos, kaimyninės antakalniečių bendruomenės ir vilniečių įtraukimas. Bus dedamos didelės pastangos, kad rūmų istorija, parodų lankymas ir jas kontekstualizuojanti informacija būtų prieinama žmonėms su specialiaisiais poreikiais (ekskursijos su vertimu į gestų k. arba pritaikytos neregiams) ir šeimoms su mažais vaikais. Pirmadieniais lankytojai bus kviečiami įsijausti į parodą ir pastato architektūrą sumažinus sensorinius dirgiklius, kai erdvėse nebus ekskursijų, bus prislopinta šviesa ir garsai.
Sapiegų rūmų edukacinės programos tikslas – restauravimo ir paveldosaugos klausimus ir procesus priartinti prie visuomenės. Tarp nuolatinių Sapiegų rūmų ekspozicijų numatyta „Istorijos kapsulė“, kuri, pasak edukacijų programos kuratorės Lauros Misiūnaitės, „yra tarsi duoklė Sapiegų rūmų sienoms, jų istorijai, kūrimui, tvarkymui, niokojimui ir apsaugai. Istorijos kapsule pavadinome nedidelę nuolatinę ekspoziciją, kurioje trumpai pristatoma pastato architektūrinės kaitos ir jo savininkų istorija, paaiškinama, kaip rūmai įgavo savo dabartinį pavidalą.“ Pirmąjame aukšte dalies šios ekspozicijos lankymas bus nemokamas, o kiti istorinių pasakojimų intarpai atsiras šiuolaikinio meno ekspozicijoje ir galerijose.
„Laikui bėgant istorijos kapsulės pasakojimai kis ir pildysis, nes norime įtraukti ir ne tokios senos pastato ir jo aplinkos istorijos liudijimus – sovietmečio mikroistorijas, šio amžiaus protestus dėl pastato privatizacijos ir Sapiegų parko išsaugojimo. Kviečiame žmones, norinčius pasidalinti savo liudijimais (pasakojimais, nuotraukomis, išsaugotais protestų plakatais) mums parašyti!“ – kvietimu įsitraukti dalijasi L. Misiūnaitė.
Oficialus Sapiegų rūmų atidarymo savaitgalis numatytas balandžio 12–14 dienomis, taip pat nuo vasario 16 iki kovo 11 dienos, planuojamos ekskursijos, garso kūrinių rinkinio, vieno įžanginių projektų, skirtų Sapiegų rūmams pristatymas.