Indrė Valantinaitė pristatė savo naujausią knygą: poezija man padėjo suprasti, kas iš tiesų esu

Trečiadienį, rugsėjo 23 d., šv. Kotrynos bažnyčioje buvo pristatyta ketvirtoji poetės Indrės Valantinaitės poezijos knyga „Apsisiautusios saule“ (išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, knygos dailininkas Zigmantas Butautis). Per Knygų mugę pasirodžiusiam 44 eilėraščių rinkiniui skirtas renginys buvo atidėtas dėl karantino, tad sulaukus rugsėjo pristatymo vakaras vyko saulės nutviekstoje bažnyčios erdvėje.

Skaitydama eilėraščius iš naujausios knygos, poetė tarsi pasakojo istoriją, anot jos pačios, sekė pasaką apie meilę, grožį, tikėjimą, nuostabą, skausmą ir viltį bei stebuklus. „Įdomus jausmas pristatyti knygą tuomet, kai ji jau pradėjusi savo kelionę“, – sako I. Valantinaitė.

Knygos pristatymo erdvė poetei šį kartą buvo itin svarbi: pro langus stebint šv. Kotrynos bažnyčios kiemą yra parašyta didžioji dalis naujosios knygos eilėraščių. O ir pati gyvenamoji vieta ne sykį autorei tapo įkvėpimo šaltiniu. Savo naujausią kūrinį „Apsisiautusios saule“ I. Valantinaitė įvardija kaip meilės prisipažinimą Dievui, žmogui, pasauliui, o įvykusį renginį – padėkos vakaru, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Kūryba – didelė dovana. Rašydama nuo mažų dienų, tik visai neseniai suvokiau tai kaip savaime suprantamą dalyką. Eilėraščiuose slypi nemažai atsakymų. Poezija man padėjo suprasti, kas iš tiesų esu“, – prisipažįsta I. Valantinaitė.

Knygos pristatymo metu Gailestingumo šventovės ansamblio nariai atliko lotyniškas giesmes. Vakaro pradžioje nuskambėjo „Tota pulchra es Maria“, kuri yra įkvėpta „Giesmių giesmės“ teksto, o šią Senojo Testamento knygą autorė cituoja naujojo kūrinio „Apsisiautusios saule“ pradžioje ir pabaigoje.

Savo įspūdžiais apie knygą pristatymo metu pasidalinęs poetas Rimvydas Stankevičius teigė, kad „Apsisiautusios saule“ – lūžinė autorės knyga, žyminti jos kaip žmogaus, ir kaip poetės brandą. Taip pat poetas pabrėžė, kad svarbu poeziją ne tik kurti, bet ja gyventi, gebėti žvelgti už to, kas regima. Už to, kas matoma, pamatyti neįmanoma.

Renginio pabaigoje Indrė Valantinaitė kartu su pianistu Kęstučiu Pavalkiu atliko nuo ankstyvos paauglystės mėgstamą dainą „Winter“ (Tori Amos). „Ši daina jau tapo tradicija, atlieku ją kiekvienos savo knygos pristatymo metu“ – šypsojosi autorė.

2006 metais, dar būdama studentė, poetė laimėjo Rašytojų sąjungos leidyklos rengiamą „Pirmosios knygos“ konkursą ir debiutavo su knyga „Žuvim ir lelijom“. Paskui kas penkerius metus pasirodė ir kitos dvi autorės knygos – Jaunojo jotvingio apdovanojimą pelniusios „Pasakos apie meilę ir kitus žvėris“ bei Salomėjos Nėries premija įvertinti „Trumpametražiai“.

I. Valantinaitės poezija yra versta į 14 kalbų, kūrėja atstovauja Lietuvai įvairiuose poezijos ir literatūros festivaliuose bei renginiuose Europoje. Už savo žurnalistinę veiklą poetė Kultūros ministerijos buvo įvertinta tautinės tolerancijos premija.