Per pastaruosius dvejus metus Lenkijoje ir Baltijos šalyse buvo apiplėštos XIX a. rusų literatūros lentynos, originalai pakeisti klastotėmis.
Varšuvos universiteto biblioteka tik praėjusį mėnesį sužinojo apie vagystes, tarp pavogtų knygų – pirmieji Aleksandro Puškino ir Nikolajaus Gogolio kūrinių leidimai. Pavogtas knygas universitetas įvertino maždaug milijonu eurų.
„Laimei, paimta ne viskas, bet dingo keletas smaragdų, deimantų ir rubinų“, – sakė žalą universitetui įvertinęs buvęs diplomatas, Rusijos politikos ekspertas ir Varšuvos universiteto profesorius Hieronimas Grala.
Knygos pavogtos ne tik Varšuvoje. Apiplėštos ir trijų Baltijos valstybių bibliotekos, kiekvienoje jų nusitaikyta į rusų literatūrą. Ekspertai mano, kad pavogti kūriniai iškeliavo į Rusiją, bent dalis jų buvo skubiai parduodami Maskvos aukcionuose.
„Pramoninis mastas“
Pirmasis žinomas virtinės panašių vagysčių atvejis pernai atskleistas Latvijos nacionalinėje bibliotekoje, iš jos pavogtos trys knygos. Vėliau Sakartvelo pilietis buvo pripažintas kaltas dėl jų vagystės ir nuteistas kalėti šešis mėnesius, tačiau jo bendrininkas liko laisvėje.
Tą patį mėnesį Estijos Tartu miesto universiteto bibliotekoje apsireiškė du vyrai, jie sakė, kad studijuoja cenzūros ir leidybos politiką XIX a. pradžios Rusijoje ir paprašė beveik prieš 200 metų išleistų A. Puškino ir N. Gogolio kūrinių. Tik po keturių mėnesių biblioteka susizgribo, kad jie paliko aštuonias įtikinamai atrodančias kopijas, o ne originalias knygas, kurios vėliau buvo įvertintos 158 tūkst. eurų.
Gegužę Vilniaus universiteto biblioteka taip pat aptiko, kad dingo 17 jos turėtų retų leidinių rusų kalba. „Dauguma pavogtų knygų originalų buvo pakeisti“, – naujienų agentūrai AFP sakė Lietuvos generalinės prokuratūros atstovė spaudai Gintarė Vitkauskaitė-Satkauskienė. Lietuvos tyrėjų duomenimis, pavogtų knygų vertė siekia maždaug 440 tūkst. eurų.
Atliekamo ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023-05-11 iki 2023-05-19 iš VšĮ Vilniaus universiteto bibliotekos, adresu Universiteto g. 3, Vilnius, Retų skaitinių skaityklos bei Profesorių skaityklos buvo pagrobtos didelės vertės istorinę ir kultūrinę reikšmę turinčios knygos, o būtent:
1. Шевченко, Тарас Григорович,1814-1861. Кобзарь. Санктпетербургъ : въ типографiи Е. Фишера, 1840. 114 p., 1 iliustr. lap. (RC 114),
2. Пушкин, Александр Сергеевич, 1799-1837. Стихотворенiя. Стихотворения Санкт-Петербург : въ типографiи Департамента народнаго просвещенiя, 1826. XII, 192 p. (BAV 38.6.12),
3. Крылов, Иван. Басни. Санктпетербург : в типографии Александра Смирдина, 1833. Šifras D 4- 6/11,
4. Лермонтов, Михаил. Герой нашего времeни. Санктпетербург : в тинографии Ильи Глазунова, 1840. Šifras: T 36963/1-2,
5. Лермонтов, Михаил. Герой нашего времeни. Санктпетербург : в тинографии Ильи Глазунова, 1845. Šifras: T 37014,
6. Крылов, Иван. Басни. Петроград : [s.n.], 1815. Šifras: D 5173,
7. Гоголь, Николай. Ревизор. Москва : в типографии Николая Степанова, 1841. Šifras: 54179,
8. Пушкин. Александр. Борис Годунов. Санктпетербург : в типографии департамента народного просвещения, 1831. Т 34945,
9. Крылов, Иван. Басни.Санктпетербург : в типографии Александрa Смирдина, 1854. Šifras Z 12057,
10. Пушкин, Александр. История Шугачёвского бунта. Санктиетербург : [s.n.], 1834. Šifras 57640,
11. Сарычев Гаврил. Путешествие капитана Биллиигса ... и Плаваниe капитапа Галла ... Сашктистербург : Морская Типография, 1811. Šifras A 14-1/25,
12. Дневныя записки плавапия вицe-aдмирала Сарычeва по Балтийскому морю и Финскому заливу в 1802, 1803, 1804 и годах.Санктпетербург : Морская Типография, 1808. Šifras: A 14- 1/26,
13. Вавилов. Охота в Российи, oтд.-1; 1873. Šifras A37-3/37,
14. Вавилов. Охота в Российи, oтд.-2; 1873. Šifras A37-3/37;
15. Вавилов. Охота в Российи, oтд.-3; 1873. Šifras A37-3/37;
16. Вавилов. Охота в Российи, oтд.-5; 1873. Šifras A37-3/37,
17. Коронование императора Александра II, 1856. Šifras D2-7/44.
Bendra pagrobtų knygų vertė gali siekti apie 440 tūkst. eurų.
Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad didžioji dalis pagrobtų knygų buvo pakeistos ne originalais.
Ikiteisminis tyrimas yra tęsiamas, atliekami proceso veiksmai, tad, siekiant nepakenkti atliekamam ikiteisminiam tyrimui, detalesnė informacija neteikiama.
Varšuvos universitetas iki šiol suskaičiavo 79 dingusias knygas, o tai reiškia, kad jis patyrė didžiausius iš visų keturių šalių nuostolius. „Čia vagys veikė pramoniniu mastu“, – naujienų agentūrai AFP sakė Varšuvos universiteto bibliotekos darbuotojas, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų paviešinta. „Kai pamačiau, ką jie paėmė, mane išpylė karštis“, – pasakojo jis.
Vagišių paliktos knygos yra prastos pavogtų originalų imitacijos arba suklastotos itin kruopščiai, tik netinkama antspaudo rašalo spalva ar etiketės dydis išduoda klastotę.
Kol šios knygos buvo laikomos dar esančios kolekcijoje, originalai buvo išparduodami Maskvoje. „Viena šių knygų Maskvoje buvo parduodama už 30 500 eurų“, - sakė H. Grala.
„Organizuota iš Rusijos“
Šaltiniai, susiję su Varšuvos bibliotekos tyrimu, parodė naujienų agentūrai AFP Rusijos aukcionų namų „Litfond“ surengtų aukcionų ekrano nuotraukas, kuriose matyti knygos su Varšuvos universiteto antspaudais ir katalogų numeriais. „Man aišku, kad visa tai buvo centralizuotai organizuota iš Rusijos“, – sakė H. Grala.
AFP susisiekė su „Litfond“ aukcionų namais, tačiau jų generalinis direktorius Sergejus Burmistrovas nei aiškiai paneigė, nei patvirtino, kad būta tokių pažeidimų. „Aukcionų namai „Litfond“ veikia pagal galiojančius Rusijos Federacijos įstatymus ir mes nepriimame ir neparduodame knygų su valstybinių bibliotekų antspaudais“, – sakė S. Burmistrovas.
H. Grala neabejoja, kad vagystės Lenkijoje ir Baltijos šalyse susijusios su Rusija, tai nėra koks nors sutapimas ir nestebina, nes Rusija kaltina šias šalis kova su rusų kalba ir rusų kultūra. Be to, jo žodžiais, Rusija įsitikino, kad mūsų regione su rusų kultūra susiję kūriniai saugomi ne taip griežtai, o tai palengvina vagystes.
Lenkijos santykiai su Rusija jau seniai įtempti, Varšuva yra karšta Kremliaus ir Rusijos invazijos į Ukrainą kritikė. Abi šalys dažnai kaltina viena kitą dėl paveldo apsaugos.
H. Grala vos galėjo nuslėpti savo jausmus, kaip jį pribloškė „negrįžtamas“ rusiškų knygų, Lenkijos žemėje išgyvenusių du tautinius sukilimus ir du pasaulinius karus, praradimas. „Varšuvos universiteto bibliotekininkai per karą rizikuodami savo gyvybėmis slapta įrengė dvigubas lubas ir paslėpė knygas, kad jos nedingtų ir nesudegtų, o mes nesugebėjome jų apsaugoti nuo vagių“, – AFP sakė H. Grala.
Pasisakė G. Nausėda
Ekspertams teigiant, kad iš Vilniaus universiteto pavogtos retos rusiškos knygos galėjo atsidurti Rusijos aukcionuose, prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad tokie dalykai turi būti griežtai baudžiami.
„O, Dieve mano... Tai tikrai yra didelė naujiena ir tikiuosi, kad tie, kurie yra kalti, bus nubausti. Už tokius dalykus reikia bausti griežtai“, – komentavo G. Nausėda, pripažindamas, kad žinią apie vagystes sužinojo iš žurnalistų.