Iš subombarduotų namų stiklo parsivežusi ukrainietė Nidoje sukūrė „sekretą“: jis taps karo veiksmų liudytoju

Nidoje, ant Kuršių marių pakrantėje esančio molo iki pat spalio mėnesio vidurio bus galima išvysti menininkės iš Ukrainos Ingos Levi sukurtą meninį objektą „Slėptuvė“. Per šį kūrinį, pasak autorės, ji norėjusi papasakoti apie žmones, kuriuos asmeniškai palietė karas. „Nėra visiškai saugios vietos, nėra visiško saugumo pojūčio... Pabandžiau vizualizuoti šį jausmą“, – kalbėjo I. Levi, kone visą vasarą kūrusi „Menų zonos“ rezidencijoje Nidoje.

Prieš akis – sudegę namai

Dabar menininkė jau sugrįžo namo į Kyjivą, kur, pasak jos, karo veiksmai nėra tokie aktyvūs kaip kituose Ukrainos miestuose.

„Kyjive galima gyventi, kol kas nėra tokios sudėtingos situacijos, duos Dievas, ir nebus, matysim. Sugrįžau namo, nes nemačiau priežasčių likti, nesu iš Chersono, todėl galiu būti namuose. Vis dėlto, jau spalį išvykstu į Gdanską, nes įstojau į Menų akademiją. Šias studijas planavau prieš metus“, – apie pokyčius gyvenime prabilo I. Levi.

Kyjive 2011-aisiais menininkė baigė Knyginės grafikos studijas, apimančias knygų apipavidalinimą. „Tai visiškai kitas išsilavinimas, kita kryptis. Dabartinės studijos apims panašius dalykus, kuo užsiėmiau Nidoje – urbanistinis menas visuomeninėse erdvėse. Ukrainoje kol kas nėra tokių nėra įstaigų, kur būtų panaši studijų kryptis“, – pažymėjo pašnekovė.

Paklausta, kaip pavyko sutvardyti emocijas, kuriant tokį išraiškingą ir skausmo kupiną meninį objektą, I. Levi sakė, kad visų svarbiausia – atgalinis ryšys.

„Dėl skausmo – kūrinio koncepciją sugalvojau dar pavasarį, viskas buvo tik įsiplieskę, pati karo pradžia. Tai atrodė savaime suprantamu gestu. Realizavau būdama rezidencijoje Nidoje, su kai kuriais pakeitimais. Reikia pasakyti, kad mes prie tokių vaizdų pripratome... bet ar galima prie jų priprasti? Tai matau kiekvieną dieną, skaitau naujienas, prieš akis – sudegę namai... Aštrumas šiek tiek prigeso, bet visa tai egzistuoja, tarsi fonas“, – kalbėjo menininkė.

Negali neatspindėti realybės

Šiandien kūrėja vykdo dar vieną atskirą projektą, piešia piešinius, kuriuose atvaizduoja karinius vaizdinius.

„Piešiu iš naujienų – tai, ką matau. Taip, tai kartais būna sudėtinga, kai kuriuos paveikslus piešti sunkiai sekasi. Kuriant instaliaciją teko stipriai įsitraukti į techninį procesą, tada visi kiti jausmai nugęsta...“, – apie kūrybą karo akivaizdoje pasakojo I. Levi.

Tačiau menininkė net negalvoja apie tai, kad kūryboje galėtų ieškoti nusiraminimo, pabėgimo nuo kasdienybės – bent mintimis: „Jau pripratome, kad ukrainiečių menas paskutiniuoju metu būtent tuo ir išsiskiria – kalba rimtomis temomis. Nuo karo pradžios su Rusija (jau aštuoneri metai) ukrainiečių menas visiškai ne apie poilsį – jis kritiškas, liečiantis tapatybės išsaugojimą.“

Menas, I. Levi manymu, negali neatsispindėti realybės, ypač tada, kai vyksta karas. „Visiškai nebuvau politiškai aktyvia menininke. Iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą mane domino miesto erdvės, urbanizmas... Bet po vasario 24-osios neįmanoma nereaguoti į tai, kas vyksta“, – sakė ji.

Filosofinės mintys liko praeityje

Tačiau subtiliam metaforiškam pokalbiui, kuris gimdo filosofines įžvalgas, menininkės manymu, jau per vėlu.

„Visos filosofinės mintys ir laikas pagalvoti – visa tai liko praeityje... Karo, pokyčių atspindėjimas tapo visai kitoks. Nežinau, ar jį galima vadinti filosofiniu – tai skubi refleksija. Plakatinis menas turi savo rolę – labiau tiesmukišką. Bet kokiu atveju, simbolių kalba visada yra svarbi. Ne apie kiekvieną menininką galima pasakyti, kad jis taiko simbolių kalbą, bet kai tai, kas vyksta, yra perkeliama į atvaizduojamą kūrinį, visų pirma, svarbu, kad žmonės šią patirtį atpažintų. Taip ateina supratimas, kad nesi likęs vienas šiame savo išgyvenime“, – apie paguodos paieškas mene kalbėjo I. Levi.

Anot menininkės, ne mažiau svarbus istorinės fiksacijos elementas – tai, kas šiandien atsiduria meno kūriniuose.

„Rusija ilgą laiką, netgi ir tuos aštuonerius metus, darė įtaką Ukrainai. Dabar mes galutinai nutraukinėjame tuos ryšius. Menas taip pat nukreiptas į tai, kad Europos šalys aktyviau prisijungtų prie pagalbos Ukrainai, ginklais taip pat. Nuo to priklauso, kiek greitai galėsime sustabdyti agresorių“, – sakė kūrėja.

Inga Levi

„Filosofinės mintys ir laikas pagalvoti – visa tai liko praeityje... Karo, pokyčių atspindėjimas tapo visai kitoks. Nežinau, ar jį galima vadinti filosofiniu – tai skubi refleksija“

Išlydytų indų stiklo fragmentai iš namo netoli Irpinės

Kalba vėl pasisuka apie I. Levi meninį objektą Nidoje. Šios instaliacijos grindyse slypi „sekretas“. „Sekretas“ – vaikiškas žaidimas, plačiai paplitęs buvusio sovietinio bloko šalyse. Vaikai slaptose vietose darydavo žemėje skylutes, kuriose iš gražių ar simbolinių daiktų darydavo kompozicijas, slėpdavo po stiklo gabalais ir uždengdavo žemėmis.

Kaip pasakojo autorė, kūrinio viduje esančiame „sekrete“ yra išlydytų indų stiklo fragmentai iš namo netoli Irpinės miesto Kyjivo srityje, kurį subombardavo Rusijos kariai.

„Ukrainoje yra daug savanorių, kurie vyksta tvarkyti per karą sugriautų namų. Ir aš vykau su tokia grupe į netoli Irpinės esantį kaimą. Rusų tankas pataikė į pastatą, du paskutiniai aukštai sudegė... Tvarkėme griuvėsius, kad gyventojams būtų lengviau. Viename kambarių radau lentynėlę su indais, stiklas tiesiog išsilydė. Pasiėmiau to stiklo, specialiai, kad panaudočiau meniniame darbe.

Ukrainoje yra menininkų, dirbančių su panašiais objektais. Vienas jų – Nikita Kadan. Jis tai vadina įrodymų menu (art of evidence). Tai bet kokie objektai, kurie yra karo veiksmų liudininkai – jis juos eksponuoja, jie kalba patys už save“, – apie pasikeitusį požiūrį į meną pasakojo I. Levi.

I. Levi instaliacija pavadinta „Slėptuve“, tačiau joje atvaizduotas namas po bombardavimo. Kodėl?

„Iš išorės panašu į persirengimo būdelę, kurioje žmonės slepiasi – tokia maža slėptuvė... Taip ir buvo sumanyta – kontrastas. <...> Paskutinę montažo dieną atvyko kolegė iš Černihivo, ji iki šiandien dar nebuvo grįžusi namo, ten, kur ji gimė, išaugo... Namai virto vieta, kurioje tave bombarduoja. Namų sąvoką pakeitė baimė ir siaubas. Instaliacija turėjo stovėti pliaže, bet galų gale išrinkome šią vietą – netoli sienos su Rusija“, – sumanymą aiškino menininkė, ir dar sykį pridūrė, kad jai ypač svarbus grįžtamasis ryšys, žiūrovų reakcija.

Nuo Rusijos karinės intervencijos pradžios šalį paliko apie 5,145 mln. žmonių. Kiekvienas iš jų ieško naujų atramos taškų ir apsaugos vietų.

Rezidencijos kuratorius Darius Vaičekauskas. Kūrinio realizacija: Inga Levi, Darius Vaičekauskas.


Kūrinys „Slėptuvė“ bus eksponuojamas iki šių metų spalio mėnesio vidurio.