„Jono Meko kvietimą būti atviram galima suprasti įvairiai. Užsienyje gyvenančios lietuvių rašytojos kažkada leidosi į avantiūrą, kaip ir menininkas, pasirinko gyventi svečioje šalyje ir rado ten pilnatvę. Vis dėlto net ir kurdamos užsienyje, jos reaguoja į mūsų šalies aktualijas. Mums artimas temas atspindi ir išeivijos palikuonių kūryba“, – pranešime spaudai pasakoja leidyklos „Alma littera“ direktorė Dovilė Zaidė.
Esė knygą įkvėpė skaitytojos
Penktąją knygą „Lūpdažio pamokslai“ skaitytojams dovanojanti E. Umbrasaitė sako, kad jai Jono Meko kvietimas būti atviram ir gyventi be formulių pirmiausia reiškia autentišką gyvenimą be kaukių, išankstinių nusistatymų, išsaugant atvirą ir smalsią širdį.
Pati E. Umbrasaitė jau dešimtmetį gyvena Prancūzijos pietvakariuose, vadovauja mažai Viduramžių galerijai nedideliame miestelyje ir stebi prancūzų kasdienybę. Iš šių stebėjimų ir minčių atsirado naujausia autorės knyga. Joje – trumpi ir įkvepiantys esė, nuskaidrinti autobiografiniais motyvais bei tikromis istorijomis. Šiuose tekstuose E. Umbrasaitė kviečia išgyventi kasdienybės žavesį, trapumą, o kartais – ir nepakeliamą svorį.
„Ši knyga – ne vadovėlis ar taisyklių rinkinys, bet pokalbis. Ir atsirado ji tada, kai be mano „Facebook“ įrašų dienos pradžios neįsivaizduojančios gerbėjos paragino viską suguldyti į knygos puslapius. Knygų mugė – tai galimybė gyvai susitikti su kiekviena iš jų“, – tikina rašytoja.
Paauglės istorija – ir suaugusiems, ir jauniems skaitytojams
Australijoje gyvenančiai rašytojai Akvilinai Cicėnaitei naujoji knyga „Kad mane pamatytum“ – jau septintoji. Ji prisimena, kad savo pirmąjį romaną taip pat pristatė Vilniaus knygų mugėje.
„Nuo tos akimirkos prabėgo jau vienuolika metų – per tą laiką į knygų mugę sugrįžau tik kartą, su knyga „Tylos istorija“. Skaitytojams pristatydama „Kad mane pamatytum“, neturiu jokių didelių lūkesčių ar išankstinių nuostatų – pats dalyvavimas mugėje jau yra šventė“, – įsitikinusi rašytoja.
Knygoje A. Cicėnaitė pasakoja keturiolikmetės Gilės istoriją. Jos tėtis palieka šeimą, mama susiranda naują širdies draugą, tenka varžytis dėl vaidmens mokyklos spektaklyje, o aplink netyla kalbos apie 2000-aisiais įvyksiančią pasaulio pabaigą.
„Paauglystė – keistas, pereinamasis laikas, pasaulio pabaiga perkeltine prasme. Šioje knygoje bandžiau apčiuopti tokias pabaigas ir naujas pradžias. Visa tai jungiasi į nostalgišką, tačiau giedrą pasakojimą apie meilės ilgesį ir norą būti išgirstam“, – sako iš Australijos namo trumpam grįžtanti A. Cicėnaitė.
Ar filosofija padės pabėgti nuo gyvenimo dilemų?
Iš Vokietijos į Vilniaus knygų mugę ne tuščiomis atvyksta ir ten gyvenanti bei kurianti Jolita Herlyn. Moteris skaitytojams pristatys romaną „Žinau, kad nieko nežinau“, kurio pavadinimas jai pačiai rezonuoja su Jono Meko devizu.
„Prisirišimas prie išankstinio žinojimo jau reiškia gyvenimą pagal formulę, o suvokimas, jog nieko nežinai, rodo atvirumą. Į Vilniaus knygų mugę vykstu su šūkiu „Žinau, kad nieko nežinau, ir gyvenu be formulių“, – samprotauja ji.
Knygos puslapiuose skaitytojai ras paslaptingą filosofijos dėstytojo Mariaus ir jo artimųjų istoriją. Vieną dieną jis gauna siuntinį be siuntėjo vardo ir adreso, o jame rastas daiktas gali reikšti bet ką – pokštą, priminimą ar net grasinimą. Marius negali likti abejingas šiam netikėtumui.
„Jolitos Herlyn knygoje – nemažai aliuzijų į šios dienos aktualijas. Jame rasime „Me too“ skandalo atgarsių, o filosofines ir psichologines įžvalgas keis aistra bei erotika. Kol Marius aiškinsis, iš ko gavo paslaptingą siuntinį, pokyčių neišvengs jo šeimyninis gyvenimas, o praeities klaidos, paslaptys ir nutylėtos emocijos iškils į dienos šviesą“, – apie Vokietijoje gyvenančios J. Herlyn romaną pasakoja D. Zaidė.
Romane – ir lietuvių pokario emigrantų patirtys
Užsienyje gyvenančios rašytojos emigracijos ryšį su gimtąja šalimi išsaugo knygos puslapiuose ir savo herojų istorijose. Mūsų šaliai svarbi emigracijos tema plėtojama kitose „Alma littera“ pristatomose moterų kūrėjų knygose.
Viena jų – lietuvių kilmės amerikiečių rašytojos Birutės Putrius prozos tekstų rinkinys „Paklydę paukščiai“. Iš keturiolikos trumpų novelių susidedanti knyga – tai lietuvių pokario emigrantų istorija apie Irenos Matas bei jos draugų norą pritapti naujoje šalyje ir tėvų puoselėjamą nostalgiją gimtajam kraštui.
„Šiuose apsakymuose susiduria dvi kartos ir dvi kultūros. Jaunimas nori pritapti galimybių kupinoje Amerikoje, o tėvams svarbu išsaugoti ryšį su Lietuva. Tačiau visi jie dega viltimi grįžti į gimtąjį kraštą, nors bėgant laikui tenka prisitaikyti prie amerikietiško gyvenimo būdo“, – kalba „Alma littera“ direktorė D. Zaidė.
Panašias temas plėtoja ir šių metų knygų mugės viešnia iš JAV – Juliet Grames. Jos knygoje „Septynios ar aštuonios Stelos Fortūnos mirtys“ pasakojama apie italų šeimos iš Kalabrijos emigraciją į JAV Antrojo pasaulinio karo išvakarėse. Čia tenka ne tik rasti savo vietą priešiškai nusiteikusiame pasaulyje, bet ir išvengti trinties tarp pačių artimiausių žmonių.
„Man garbė, kad esu pakviesta į Lietuvą, o mano knyga išversta į lietuvių kalbą. Joje pasakoju apie italę merginą, emigravusią į JAV – faktas, kad ši istorija rado skaitytoją jūsų šalyje, maloniai stebina. Noriu tikėti, kad knygoje užfiksavau kažką universalesnio nei vien tik italų ar amerikiečių patirtys“, – sako rašytoja.
