Gintaro Česonio kuruotoje jaunųjų Lietuvos fotografų Visvaldo Morkevičiaus, Geistės Kinčinaitytės, Indrės Urbonaitės, Pauliaus Petraičio ir Imanto Selenio parodoje „Homo absentia“ nagrinėjama visą pasaulį apėmusi pandemija, vienaip ar kitaip paveikusi ar dar paveiksianti žmonių tarpusavio ryšius. „Homo absentia“ klausiama, ko vertos uždarytų ar nelankomų muziejų kolekcijos, pasisavintos Marso teritorijos, nejaukiai ištuštėję šalti pasaulio miestai? Ar gatvėje sutikti žmonės, prisidengę kaukėmis, neprimena prieš apklausą sulaikytų ir tardymo izoliatoriuje tapatybę slepiančių piliečių? Ar galime skenuoti savo atmintį, suskaitmeninti gyvenimo kelionės patirtis, virtualizuoti santykius? Į šiuos klausimus atsakymų ieškoti galima, bet nebūtina juos rasti.
Vilniuje išskirtinio dėmesio sulaukusi paroda „antivirusines“ viešojo meno galimybes toliau tyrinėja Šiauliuose
„Paroda Vilniuje sulaukė didelio miestiečių susidomėjimo. Tikriausiai ji tapo viena instagramiškiausių „Lewben Art Foundation“ rengtų parodų – sulaukėme ypač daug pasidalijimų socialiniuose tinkluose. Visų pirma tam įtakos turėjo jaunų, bet jau žymių Lietuvos fotografų kūriniai, papildę per karantiną ištuštėjusio miesto urbanistinį peizažą, taip pat į Vilniaus gyventojų puikiai žinomus maršrutus įsiliejusios naujos architektūrinės formos ir, žinoma, besikeičiantys orai, vis kitaip įrėminę eksponuojamas fotografijas“, – pasakoja Ugnė Bužinskaitė, „Lewben Art Foundation“ direktorė.
Pasak iš Šiaulių kilusio „Lewben“ valdybos nario Justino Klimašausko, ši paroda, jai pasirinktas laikas ir vieta tarpusavyje labai dera ir kuria prasmę: „Paroda „Homo absentia“ – apie miestus be žmonių, laiką, kai gyvename sukaustyti suvaržymų. Tačiau pasirinkta vieta – Prisikėlimo aikštė – tarsi simbolizuoja šviesią ateitį. Šiauliai – labai besikeičiantis miestas, Prisikėlimo aikštė, kurioje dabar eksponuojama mūsų fondo paroda, sutvarkyta, galima sakyti, sugrąžinta miestiečiams. Tad mes kartu su „Lewben“ džiaugiamės galėdami prisidėti formuodami naujus miestiečių maršrutus ir į juos įtraukdami parodą „Homo absentia“. Galbūt tai taps gražia tradicija.“
Parodos perkėlimą į Šiaulius inicijavo menotyrininkas, kuratorius, Šiaulių dailės galerijos meno vadovas Virginijus Kinčinaitis. „Klaidžiodamas tamsių pandemijos šešėlių prislėgtais Vilniaus skverais, netikėtai atsidūriau šviesios elegancijos spinduliuose. Grakštaus dizaino konstrukcijose lūkuriavo paslaptingos Selenio, Morkevičiaus, Petraičio fotografijos. Vėliau atradau ir kitų menininkų skverus. Tačiau pirmas įspūdis buvo labai aiškus – štai menas, materialus ir šviečiantis, liečiamas ir tarpstantis kasdienėje aplinkoje. Tai ne instagramo akutė, o ambicinga architektoninė invazija. Pasipriešinimas susitaikymui. Kadangi Šiauliuose mes jau beveik visus metus tyrinėjame „antivirusines“ viešojo meno galimybes, rengiame performansų, skulptūrų intervencijas, pirma mintis buvo aiški: šią rafinuotai apipavidalintą, taikliai kontekstualią parodą būtina perkelti į pagrindinę Šiaulių aikštę. Buvau tikras, kad šiuolaikiškai švari aikštės architektūra, meistriškas parodos dizainas ir estetiškai švarūs, bet giliaminčiai kūriniai suskambės naujomis prasmėmis. Taip ir atsitiko. Šiauliečiai dabar turi viešojoje erdvėje puikiai integruotą fotomeno galeriją. Daugeliui šiauliečių tai toks pat malonus atradimas, kaip ir maniškis“, – apie parodą atsiliepia V. Kinčinaitis.
Pasak studijos „IMPLMNT architects“ ir šios parodos architekto Aurimo Syruso, urbanistinis sprendimas atliepia parodos kuratorinę mintį, kalbančią apie ryšius, santykius: „Kaip šiuo metu nutrūksta mūsų fizinis ryšys, taip ir paroda skaidoma į atskirus segmentus. Tačiau visus segmentus jungia menama gija – struktūros kryptys reaguoja į kito parodos segmento išdėstymą, taip kuriami sąlyginiai dialogai, nuorodos. Šiauliuose visas tris parodos dalis pritaikėme naudodamiesi ta pačia kuratorine mintimi, konceptualiai atsižvelgdami į aikštės rekonstrukcijos kertines ašis: iš visų trijų parodos dalių susijungiantis menamas trikampis simbolizuoja tris susijungiančias pagrindines ašis, kurias turėjo numatęs ir Prisikėlimo aikštės architektas. Tai Šiaulių katedra, numatomas paminklas laisvei ir pati Prisikėlimo aikštė.“
Šiauliai – ne paskutinė parodos stotelė
Pasak U. Bužinskaitės, parodą dovanoti miestams sumanyta norint juos papuošti ir šiuolaikiniu menu pradžiuginti pasivaikščioti išėjusius miestiečius tuo metu, kai muziejai, koncertų salės ir teatrai uždaryti.
Parodos kuratoriaus G. Česonio teigimu, „Homo absentia“ inspiravo „Lewben Art Foundation“ kolekcijoje sukaupti fotografijos kūriniai: „Dalis jų eksponuojama ir šioje parodoje, bet pristatome ne tik fondo kolekciją – pamatysite ir pačių menininkų paskolintus darbus.“
Be to, U. Bužinskaitės teigimu, jau kalbamasi su savivaldybėmis apie galimybę šią parodą 2021 m. pristatyti ir kitų miestų gyventojams.