Sveikinimo žodį taręs kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius sakė tikintis, kad ši tradicija gyvuos ilgai, renginys vyks kasmet: „Atramos reikia karo metu, laikas padėkoti meno kūrėjams už tvirtą paramą Ukrainai, jūs buvote tie, kurie drąsiai kėlėte klausimus, įgarsinote tuos, kuriuos agresorius bandė sunaikinti ir nutildyti. Ačiū už plačiai atvertas duris ir širdis mūsų broliams ukrainiečiams. Tikiu, kad renginys taps kasmetiniu.“
Lietuvos dailininkų sąjunga (LDS) įsteigė 3 Aukso mūzas – tai apdovanojimas už 2022-ųjų metų kūrybos pasiekimus.
Aukso mūzų atvykusi įteikti LDS pirmininkė, profesorė Eglė Ganda Bogdanienė išvardino vertybes, kuriomis vadovaujasi LDS kasdien. Tai tapatumas, tarptautiškumas, tvarumas, atvirumas, inovatyvumas. „LDS sąjungą sudaro 1518 nariai, tarybą 25 – išrenka apdovanojimams pačius geriausius. Aukso ženkleliai svarbūs ir vertintini“, – sakė E. G. Bogdanienė.
Už knygų iliustracijų daugiakalbiškumą prizą pelniusi grafikė Ieva Babilaitė-Ibelgaubtienė pasakojo, kad labiausiai mėgstanti piešti ir pasakoti istorijas, kalbėti vaizdais: „Norisi siekti formos, atsisakant laimingo atsitiktinumo, tad tenka spėlioti, eksperimentuoti... dėkinga bendraautoriams. Puikiai suprantu, kad iliustratorius – tik dalis kūrybinio proceso. Ačiū kolegoms, kurie klausosi istorijų.“
Aukso mūza už reikšmingą kultūrinį palikimą, virtuozišką realistinę tapymo manierą apdovanotas Pranas Griušys stebėjosi, koks keistas tas pasaulis. „Juo grožiesi, mėgaujiesi juokingomis situacijomis, bandai nupaišyti įdomius vaizdinius, ir ateina metas, kai tave pastebi, pakviečia. <...> Maudausi šlovės spinduliuose. Ačiū už mielą ir išmintingą sprendimą, sąjunga didžiulė, išrinkti ne taip paprasta, dėkoju ir lenkiuosi“, – sakė P. Griušys ir dėkodamas už žaismingą prizą pridūrė, kad prizą kūrė buvęs studentas Remigijus Kriukas, stiklo meistras, atstovaujantis pasaulyje Lietuvai.
Už techninę meistrystę ir keramikos konceptualumą prizą pelniusi keramikė Eglė Einikytė-Narkevičienė sakėsi esanti dėkinga menininkų bendruomenei už pasitikėjimą: „Didžiulė atsakomybė toliau kurti ir nesustoti.“
Lietuvos rašytojų sąjungos teikiamos Šimtmečio premijos į sceną lipo įteikti Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė, rašytoja Birutė Jonuškaitė. Ji pažymėjo, kad kai Juozas Tumas Vaižgantas nusprendė sujungti visas rašomąsias pajėgas, tada buvo įkurta Rašytojų sąjunga: „Galvodami, kaip tai įprasminti – nutarėme įsteigti premiją. Džiaugiamės, kad prisidėjo Rašytojų sąjungos leidykla – pernai apdovanojimas įteiktas Vytautui Martinkui.“
Apdovanojimą už reikšmingai pakeistą lietuviško sąmojo pobūdį ir gilų pėdsaką vaikų literatūroje, žodžio drausmę bei unikalų humorą, kupiną stulbinančių hiperbolių, fantastiškų įsivaizdavimų, stebinančio grotesko ir išradingumo pelnė rašytoja Vytautė Žilinskaitė.
Kadangi rašytoja yra garbaus amžiaus, deja, ji negalėjo dalyvauti renginyje, bet atvyko garsios autorės anūkės – Vainė Jurgilė ir Mantė Rimkevičiūtė. Apdovanojimą atsiėmusi rašytojos anūkė Vainė Jurgilė sakė, kad „yra tas laimingas vaikas, kuris užaugo močiutės spausdinimo mašinėlės klavišų muzikoje“.
Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) teikė Bičiulių premiją. Už nuolatinę paramą prancūzų ir frankofoniškų literatūrų kūrinių vertimams į lietuvių kalbą, už minėtųjų literatūrų sklaidą organizuojant knygų pristatymus, susitikimus su rašytojais apdovanoti Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Pascal Sliwanski ir Mediatekos ir leidybos vadovė Agnė Judžentytė.
LLVS valdybos narys prof. daktaras Vytautas Bikulčius, įteikdamas atminimo dovaną – skulptoriaus Arvydo Ališankos sukurtą skulptūrėlę – pažymėjo, kad ji primena lietuvių kilmės poetą Oskarą Milašių.
Pascal Sliwanski prisipažino, kad gauti šį apdovanojimą jam didelė garbė: „Norėčiau padėkoti Vertėjų sąjungai, vertėjams iš prancūzų į lietuvių kalbą, leidėjams, be kurių mūsų darbas negalėtų vykti. Iš tiesų, gauti apdovanojimą – tarsi simbolis, Lietuvos ir Prancūzijos bendradarbiavimo. Simbolis – 25-erių veiklos metų, esame pasiruošę bendradarbiauti dar tiek. Šią savaitę institutas gauna jau antrą apdovanojimą. Jeigu buvo du, bus ir trečias – prancūzai turi tokį posakį. Su nekantrumu laukiu ateinančios savaitės“, – juokavo P. Sliwanski.
Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacija išrinko 2022-ųjų geriausią tautodailininką. Už aktyvią kūrybinę ir edukacinę veiklą, už Lietuvių tautodailės tradicijų tęstinumą ir puoselėjimą kūryboje apdovanota Jurgita Treinytė – Jorė.
Teikdamas laureato diplomą ir paukščio skulptūrėlę „Volungę“, sukurtą Audriaus Kasparo, Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos pirmininkas Jonas Rudzinskas atkreipė dėmesį, kad tautodailininkams išrinkti laureatą nėra paprasta – asociacija jungia daugiau nei tris tūkstančius žmonių. O volungė pasirinkta kaip simbolis, kad, anot jo, „visas mūzas sukviestų, kad dar balsiau, dar aukščiau kūrėjai kiltų“.
Su šiuolaikinėmis meno formomis dirbanti tautodailininkė J. Treinytė – Jorė pasakojo esanti iš Kaišiadorių, dirbanti Žiežmariuose, tačiau nukeliaujanti ir kitur. „Darbai išsidalina, tarsi jų neturiu – mugėse nuperkami, kažkuriuos – padovanoju. Per žmones – dėl žmonių. Advento vainikai, vasaros žolynėliai... būčiau ištirpusi, jei nei studijos VDA, fotografavau savo darbus, sugulė į storą knygą“, – pasigyrė laureatė.
Lietuvos dizaino sąjunga įsteigė Metų dizainerio apdovanojimą. Už platų holistinį požiūrį į dizainą, kaip į moderniąją estetinę žmogaus savikūrą civilizacijoje, apdovanotas dizaineris Tomas Jankauskas.
Lietuvos dizaino sąjungos pirmininkas Algirdas Jazbutis, atskleisdamas, kodėl apdovanojimas vadinasi D – EGGO sakė, kad nors ir įsivaizduojame, kad esame vieni, taip nėra. „Esame apsupti legendų, tam tikrų metaforų. Kadaise kunigaikštis Gediminas susapnavo sapną, pastatėme miestą, remdamasi juo. <...> Kiaušinio įvaizdis leidžia pasakyti, kad viskas gimsta iš jo, šita metafora dar kartą atsako į tą mums žinomą dalyką – ego – kiaušinis, jis visko pradžia. Džiaugiamės kad turime progą prisiliesti prie žmogaus, kurį pakvietė dirbti „Toyota“, mes didžiuojamės juo!“, – pristatydamas laureatą kalbėjo A. Jazbutis.
T. Jankauskas prisiminė, kad kai prasidėjo jo kūrybinė kelionė – jis netikėtai buvo įvertintas Valdo Adamkaus ir Almos Adamkienės. „Supratau, kad galime pakeisti pasaulį, darydami jį įdomesniu, tai paskatino kurti. Svajonės išsipildo, mūsų gražioje šalyje! Norėčiau palinkėti nesilaikyti materialinių dalykų, susiburti į intelektualinę visuomenę, nesvarbu, kur būsime, linkiu išlikti šiai gražiai tautai“, – palinkėjo T. Jankauskas.
Lietuvos Kinematografininkų sąjunga įsteigė apdovanojimą „Už indėlį į kino kultūrą“. Sąjungos pirmininkas Arūnas Matelis atkreipė dėmesį, kad pirmą kartą teiksiantys apdovanojimą, kuriam jaučia skolą. „Kodėl kinas būtent toks, kodėl du filmai nominuoti europiniui Oskarui, kas jį kuria? Gimė knyga simbloliniu pavadinimu „Kino operatorius Audrius Kemežys. Akimirksnis spalvoms suderinti“ . Audrius Kemežys slėpė, kad sunkiai sirgo, nenorėjo niekam sakyti. Išėjo knyga, apdovanojama G. Beinoriūtė“, – pristatė laureatę A. Matelis.
Apdovanojimo sulaukusi knygos „Kino operatorius Audrius Kemežys. Akimirksnis spalvoms suderinti“ autorė, kino režisierė Giedrė Beinoriūtė pastebėjo, kad jai įteiktas prizas už dalyką, kurį daranti pirmą kartą gyvenimą.
„Slegia apdovanojimo svoris, turiu juo pasidalinti, pirmiausia, su A. Kemežiu, pašnekovais, puikiąja komanda. Tai antrasis apdovanojimas, tikiuosi, kad prancūzų patarlė galios ir jai“, – pajuokavo G. Beinoriūtė.
Lietuvos fotomenininkų sąjunga šįmet teikė dvi sąjungos premijas ir vieną Skirmanto Valiulio vardo premiją.
Apdovanojimą už bendruomeniškumą ir fotografinio atspaudo kultūros puoselėjimą, už dinamiškumą, už tai, kad visi lygūs, už terpės įvairiapusiam fotogafijos vartojimui sukūrimą pelnė „Fotografijos savaitgalio“ kūrybinė komanda.
Už fotografijos meno pristatymą plačiai ir įvairialypei auditorijai, už siekį dokumentuoti ir klasifikuoti nūdienos fotografijos procesus – apdovanojimas atiteko televizijos laidų ciklo „Perspektyvos“ kūrybinei grupei. Tai scenarijaus autoriai Tomas Pabedinskas, Raminta Jonykaitė, režisierius Aleksas Matvejevas, operatorius Haroldas Klevinskas.
T. Pabedinskas : mums svarbūs vertintojai, pirmiausia, žiūrovai. Sąjungos apdovanojimas reikšmingas. Asmeniškai dėkoju visai kūrybinei komandai, kuri padėjo pasakoti apie fotografiją – vaizdais, garsais. Visada įdomu pasakoti apie fotogafiją, kuri yra ir menas, ir daugelis kitų dalykų – tai gyvenimas
Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Gytis Skudžinskas pabrėžė, kad tai premija bičiuliams, ji nėra solidi, nėra įpareigojanti. „Tarsi vienas kito padarąsinimas. Per tuos pandemijos izoliacijos metus, karo laiką supratome, kiek yra svarbus buvimas kartu. Premija atiteks tiems, kurie skatina bendrumą, susijungimą
Jonas Staselis kvietė pasitraukti nuo ekranų, gyventi tikrą gyvenimą, patirti ir pajausti, ką reiškia fotografijos atspaudas. „Tai fotografijos meno kūriniai, kviečiame kolekcionuoti geriausių kūrėjų kolekcijas, puikus šalies pristatymas“, – dalyvauti „Fotografijos savaitgalio“ renginyje paragino jis.
Už pusę amžiaus apimantį meno istorijos trilerį, už aštrią ir skvarbią žiūrą ir plunksną, už kritines refleksijas ir kūrybiškus sprendimus formuojamt šiuolaikinio meno diskursą dešimtą kartą skiriamą Skirmanto Valiulio vardo premiją pelnė menotyrininkė Raminta Jurėnaitė. Ji apdovanota už monografiją „Daugiakalbiai peizažai“.
R. Jurėnaitė prisipažino sakiusi daug kalbų, bet nesitikėjusi, kad teks tai daryti Filharmonijoje. „Žaviuosi trisdešimties fotografų kūryba, teko daug rašyti apie juos. S. Valiulis – darbštus fotografijos tyrinėtojas – garbingas įvertinimas, ačiū visiems“, – sakė ji.
Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija skyrė premiją „Žurnalistikos metraštininkas“, ją pelnė žurnalistas Domijonas Šniukas – už pagarbą žurnalistikos profesijai, istorijai ir vertybėms.
D. Šniukas, atsiimdamas apdovanojimą Filharmonijos scenoje, juokavo, kad dainininkas iš jo prastas, tad nedainuosiąs. „Metraštininkas rašo apie praeitį, pagrindinė svajonė... pastaraisiais dešimtmečiais profesionaliai žurnalistikai iškilusi grėsmė ištirpti vandenyne. Kiekviename bute spaustuvė ir leidykla... Mieliausia būtų užrašyti, kad bus stipri golfo srovė, kuri švelnintų mūsų planetos, visuomenės klimatą“, – sakė jis.
Lietuvos muzikų sąjunga įsteigė net keturis „Auksinio disko“ prizus – už aktyvią koncertinę veiklą ir aukštą meninį lygį 2022 metais.
Dainininko kategorijoje Auksinį diską pelnė dainininkas (bosas) – Liudas Mikalauskas; solisto instrumentalisto kategorijoje – Renata Marcinkutė-Lesieur (vargonai); kolektyvo kategorijoje nugalėjo Kauno miesto simfoninis orkestras, vadovas Algimantas Treikauskas, vyriausias dirigentas Constantine Orbelian (JAV); džiazo muzikos atlikėjo kategorijoje – Sostinės vaikų ir jaunimo centro choras KIVI, vadovė Danguolė Aukselienė.
L. Mikalauskas juokaudamas pastebėjo, kad užklupo „sunki našta už aukštą meninį lygį“. „Filharmonijoje tenka dažnai būti, ne žiūrovų salėje, bet stovėti čia, scenoje. Įrašų daug tekę padaryti, matyt, bent pora jų gavosi, kad skyrė tokį prizą. Bus mažas paskatinimas įrašyti vinilinę plokštelę, jau trejus metus ketinu tai padaryti, kai įsigijau grotuvą“, – atviravo solistas.
Renginio sumanytojas, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas J. Staselis, įteikdamas Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premiją sakė juntantis nuoširdumą. „Esame bendruomenė, visi kartu! Atėjo laikas pasakyti tai, apie ką kalbama porą metų: kultūrai turėtų būti skiriama BVP tiek, kiek krašto apsaugai. Mes turėtume rimtai įvertinti tai, ką mes gintume, kodėl esame čia. Tai yra mūsų vertybinis pagrindas, kaip visuomenės, kaip šalies. Vienos konferencijos metu Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas pacitavo Johną Lennoną – pasvajokim, tai ir įvyks. Ne pabaigai, ne pradžiai, o įvertinimui, kame mes esame, norėčiau pasakyti vieną frazę: Slava Ukraini!“
Už trapios estetikos raišką, filosofinę įtaigą ir stiklo meno konceptualumą apdovanota Dalia Truskaitė atviravo, kad jos sūnus, išgirdęs žinią apie skirtą apdovanojimą, stebėjosi, kaip žmogus, skiriantis tiek mažai savo matomumui, gali būti pastebėtas.
Renginio vedėjai pasidžiaugė, kad Lietuva turi tokius talentingus, profesionalius meno kūrėjus, citavo Tomą Maną, kuris rašė, kad „menas – pats žaviausias, pats griežčiausias, pats džiugiausias ir geriausias simbolis amžino, nepavaldaus protui žmogaus veržimosi į gėrį, tiesą, tobulybę.“