Būtent tą dieną pasirodė ir pirmasis autoriaus romano vertimas į lietuvių kalbą – leidykla „Baltos lankos“ išleido kūrinį „Džovanio kambarys“ (iš anglų k. vertė Violeta Tauragienė, redaktorė Rima Bertašavičiūtė).
„Iki Lietuvos skaitytojų „Džovanio kambarys“ keliavo net 68-erius metus – JAV jis pirmąkart išleistas 1956-aisiais. Labai džiaugiuosi, kad mums pagaliau pavyko įgyvendinti šią ilgus metus brandintą idėją. Simboliška, kad knygos pasirodymas sutampa su pasaulyje minimomis Jameso Baldwino šimtosiomis gimimo metinėmis.
Knygos kelionė nuo pat pradžių buvo nelengva. Rankraštį atmetė pirmoji J. Baldwino leidykla „Alfred A. Knopf“ – argumentavo, kad romanas, kuriame gilinamasi vien į baltaodžių patirtis, atitolins J. Baldwino skaitytojus. Iš afroamerikiečių rašytojo buvo tikimasi pasakojimo apie afroamerikiečių išgyvenimus – tokio, koks buvo jo pirmasis romanas. Dėl anuomet kontroversiškomis laikytų homoseksualumo ir biseksualumo temų JAV „Džovanio kambarys“ buvo vertinamas itin prieštaringai, o kai kuriose kitose šalyse jis apskritai ilgai nebuvo išleistas“, – apie knygos kelią iki skaitytojų pasakoja leidyklos „Baltos lankos“ vyr. redaktorė Saulina Kochanskaitė.
Romanas apie laisvės siekiančią žmogaus širdį
„Džovanio kambarys“ nukelia mus į XX a. šeštojo dešimtmečio bohemišką Paryžių, kupiną pavojingos aistros ir plika akimi ne visada matomo smurto. Šiame mieste amerikietis Deividas, negalėdamas susitaikyti su savo homoseksualumu, blaškosi tarp slopinamo uždrausto geismo ir konvencionalios meilės ilgesio. Paryžiuje Deividas sutinka Helę ir jai pasiperša, bet, jai išvykus, leidžiasi į pražūtingą romaną su italu barmenu Džovaniu.
Aštriu, tiriančiu žvilgsniu ir gyvybingu stiliumi Jamesas Baldwinas šiame queer literatūros klasikos kūrinyje gilinasi į destruktyvios meilės ir aistros subtilumus, seksualinės tapatybės klausimus, emigranto, klausiančio, kas yra namai, dalią ir laisvės siekiančią žmogaus širdį.
„Pats J. Baldwinas visą gyvenimą aktyviai kovojo už lygybę ir žodžio laisvę, prieš rasizmą ir homofobiją. O „Džovanio kambarys“ iki šių dienų išliko vienu svarbiausių ir ryškiausių, aktualumo neprarandančių queer literatūros klasikos pavyzdžių.
Romanas subtiliai, sąžiningai ir labai skausmingai vaizduoja intymumo ir ryšio tarp žmonių įvairumą, dėl to patiriamus sunkius vidinius išgyvenimus. Paties J. Baldwino žodžiais tariant, „knyga – ne tiek apie homoseksualumą, kiek apie tai, kas nutinka, kai bijai taip stipriai, kad galiausiai nebegali nieko mylėti“. Tad linkiu atrasti šį kūrinį, pralenkusį savo laiką, įkvėpusį ir vis dar įkvepiantį daugybę menininkų ir menininkių bei jų kūrinių“, – sako S. Kochanskaitė.
