„Šios žemės karalystė“ pasakoja apie gaivališką Haičio praeitį: vergų sukilimą, kolonistų atsitraukimą, žiauraus pirmo juodaodžio karaliaus Henri Christophe’o valdymą ir mirtį. Pasakiški elementai čia – salos žmonių patiriama tikrovė. Perteikęs šią pasaulėjautą, rašytojas davė pradžią magiškajam realizmui. Taip į Lotynų Amerikos istoriją įrašoma magija – nuo šiol abi tampa neatsiejamos viena nuo kitos.
A. Carpentierą būtų galima pavadinti kalbos virtuozu, demonstruojančiu neįtikėtinai aukštą bendrąją kultūrą. Jo teigimu, Pietų Amerika suteikia galimybę įgyti platesnę negu europiečių kultūrą – autorius savo asmeniu tai patvirtina. Jis buvo viso pasaulio pilietis, labai daug keliavęs ir gyvenęs įvairiose šalyse. Daugiausia laiko praleido Paryžiuje kaip studentas, žurnalistas ir galiausiai kaip ambasadorius. Pasak jo, „praregėjo“ pirmosios išvykos į Paryžių (1929–1938) metu. Susipažinęs su visomis ten klestinčiomis naujomis srovėmis, įsitvirtinęs avangardistų rateliuose, staiga pajuto norą pačias naujausias tendencijas sujungti su mitologiniais pradais ir tautosakos motyvais: „Mano siurrealistinės pastangos man pasirodė tuščios. Į šią srovę aš nieko naujo negalėjau įnešti. Tai sukėlė manyje priešingą reakciją; pajutau nenumaldomą troškimą išreikšti Lotynų Amerikos pasaulį.“ Kelionė po Meksiką ir Haitį įkvėpė parašyti romaną „Šios žemės karalystė“.
Autorius atrado autentišką Lotynų Amerikos realybę reprezentuojantį rašymo būdą, kurį pats pavadino „lo real maravilloso“ ir atskleidė „Šios žemės karalystės“ prologe, tapusiame magiškojo realizmo manifestu. Rašytojo teigimu, dėl įvairių autochtonų tikėjimų ir jų samplaikos Lotynų Amerikos kultūrinė realybė iki pat gelmių persmelkta magijos. Toks ir romanas „Šios žemės karalystė“: čia, išlaikant ištikimybę istoriniams faktams, vaizduojami Haičio istorijos įvykiai.
Knygoje veikiančios realios istorinės asmenybės apdovanotos ir magiškomis galiomis. Panorėjusios gali pasiversti vabzdžiais, paukščiais, ištrūkti iš pančių, išvengti mirties bausmės. Autoriaus kūriniuose pasirodantis magijos elementas nėra jo subjektyvios vaizduotės vaisius, skirtas vien kūriniui pagražinti ar suteikti jam keistumo, egzotiškumo. Romanas grįstas afrikiečių vergų tikėjimais, vudu religija. Šie tikėjimai – kolektyviniai, tad yra objektyvi Haičio, o kartu ir Lotynų Amerikos, kultūrinės realybės dalis. A. Carpentiero atrastas raktas į Lotynų Amerikos realybės autentiškumą davė pradžią magiškajam realizmui ir įkvėpė didžiuosius autorius. Pradėjęs formuotis XX a. antroje pusėje kaip būdas vaizduoti sudėtingą, dinamišką ir nevienalytę Lotynų Amerikos tikrovę, magiškasis realizmas remiasi trimis pagrindiniais poliais, kurie išlieka aktualūs ir šiuolaikiniame pasaulyje: kitoniškumo pajauta, objektyvios tikrovės reliatyvumas ir galios dinamikos svarba.
Magiškajam realizmui ypač svarbus, bet Lietuvoje menkai žinomas kūrinys „Šios žemės karalystė“ ispaniškai išleistas 1949 m., o lietuviškai išėjo 1976 m. (vertė Marija Subatavičienė, prologą – Valdas V. Petrauskas). Ką tik pasirodęs „Kitų knygų“ leidimas – naujai Valdo V. Petrausko išverstas romanas. Knygos pabaigos žodį parašė ispanistai Dovilė Kuzminskaitė ir Joris Žiburkus, leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.
