Specialus žurnalo numeris tiria, kuo gyvena šiuolaikinė Suomija ir jos kultūra. Skaitytojai ras pokalbį su Suomijos rašytojų sąjungos pirmininku Ville Hytönenu. Interviu jis atkreipė dėmesį, kad suomių moksleivių tarptautiniu mastu matuojami skaitymo įgūdžiai menksta, leidyba Suomijoje stagnuoja, valdžia literatūrinį lauką apkrauna naujais mokesčiais, tačiau rašytojai toliau kuria.
Apie konfliktus su valdžia ne tik Suomijoje, bet ir aplinkinėse valstybėse pasakoja samių rašytojas bei muzikantas Jalvvis Niillas Holmbergas. Jo esė apžvelgia, kaip gyvena per Norvegiją, Švediją, Suomiją ir Rusiją išsibarsčiusi samių tauta.
Iš Laplandijos kilęs rašytojas Juhani Karila pasakoja apie mitologiją Suomijos kultūroje. Taip pat įtraukti rašiniai tokiomis temomis kaip vyresnių žmonių vaizdavimas teatre, alkoholio vieta suomių kinomatografijoje.
Sausio pabaigoje Suomijoje vyks prezidento rinkimai. Didžiausias šalies dienraštis „Helsingin Sanomat“ pakvietė kiekvieną iš devynių kandidatų parašyti esė apie Suomiją iš suomių literatūros perspektyvos.
Numerio sudarytojai – vienas iš kultūros žurnalo „Voima“ leidėjų ir teatro kritikas Tuomas Rantanenas, rašytojas ir žurnalo „Le Monde Diplomatique Finland“ vyr. redaktorius Ari Turunenas, žurnalistė Marjo Mustonen – atvyko į Vilnių gyvai pristatyti Suomijai skirto „Literatūros ir meno“.
„Mūsų šalis galėtų jungti gerokai stipresni ryšiai, juo labiau kad turime daug panašumų: nuo istorijos iki retos kalbos. Tikiuosi, kad žurnalo „Literatūra ir menas“ numeris padės lietuviams šiek tiek geriau pažinti mus, suomius“, – per numerio pristatymą Vilniaus literatų namuose sakė A. Turunenas.
Suomijai skirtas numeris – šiemet „Literatūros ir meno“ išsikelto tikslo atidžiau pažvelgti už viešojoje erdvėje vyraujančių naratyvų išraiška. „Gyvename anglakalbio pasaulio įtakos zonoje.
Pavyzdžiui, Lietuvos kino centro renkamais duomenimis, 2022 m. amerikietiškų filmų dalis kino teatrų repertuaruose buvo 68 proc., 2021 m. – 81 proc. (neįtraukiami festivalių rodymai). Tokių duomenų galima pririnkti daug, įvairiose kultūros srityse. Savaime anglakalbė kultūra, žinoma, nėra bloga. Trūksta skirtingų matymo kampų“, – sakė žurnalo redakcijos narys Dovydas Kiauleikis.
„Bendradarbiavimas su užsienio žurnalistais – vienas iš kovos su kultūrinę spaudą ilgus metus kamuojančia inercija būdų. Šiemet stipriai vėluojant valstybės paramai kultūrinei žiniasklaidai bendradarbiavimas su užsienio kolegomis taip pat gali padėti išlikti. O svarbiausia – pateikti įdomių tekstų mūsų skaitytojams“, – tvirtina leidinio vyr. redaktorė Lina Laura Švedaitė.
Praėjusių metų pabaigoje žurnalas įsteigė „Litmenio“ klubą, kurio nariai, primokėję prie žurnalo prenumeratos, kas mėnesį gauna redakcijos kuruotas nemokamas kultūrines veiklas.
„Tai būdas ne tik surinkti papildomų lėšų, bet – dar svarbiau – kurti ryšį su žurnalo bendruomene. Aktyviau bendraujame su savo auditorija, geriname turinio kokybę, plečiame bendradarbiavimo tinklą ir sulaukiame daug palaikymo... Skaitytojų atvirai prašome aukoti ir vienas kitas perveda“, – ką daro, kad žurnalas išgyventų, pasakojo L. L. Švedaitė.