Kūriniai šalia lankytojo
Kazys Varnelis – vienas iš nedaugelio Lietuvos dailininkų, pelniusių pasaulinį pripažinimą. Meno pasaulyje jis išpopuliarėjo kaip optinio meno meistras: apsilankius K. Varnelio namuose-muziejuje nebekyla klausimų, kodėl – regis, gyvi paveikslai keičiasi priklausomai nuo šviesos ar žvilgsnio krypties. Prie kai kurių kūrinių pusiau juokais net nerekomenduojama per ilgai stovėti – įdėmiai žiūrint, gali kiek apsisukti galva.
Lietuvoje, Alsėdžiuose 1917 m. gimęs menininkas beveik penkis savo gyvenimo dešimtmečius praleido JAV, per kuriuos kūrė, rinko kolekciją, dėstė Čikagos miesto koledže, kur jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. K. Varnelio, 2010 m. išėjusio Anapilin, darbai saugomi Niujorko Guggenheimo, Čikagos šiuolaikinio meno, Ajovos universiteto meno muziejuose, Detroito ir Akrono meno institutuose, privačių kolekcininkų kolekcijose. Tačiau tik Vilniuje įsikūrusiame muziejuje vienoje vietoje galima išvysti didžiausią pasaulyje dailininko kūrinių rinkinį.
Atmosfera čia – ne kaip tradiciniame muziejuje. Atsižvelgiant į paties K. Varnelio norus, viskas išdėliota pagal jo skonį, istorinius kūrinius derinant su jo paties, atsisakant stiklinių pertvarų ar artyn neleidžiančių prieiti užtvarų – menininkas norėjo, kad lankytojai kūrinius galėtų apžiūrėti iš arti ir tam netrukdytų nereikalingos kliūtys. Menininkas su žmona pats čia ir gyveno: dabar galima apžiūrėti ir jo buvusį kabinetą, apartamentus, įspūdingos architektūros darbo studiją, kurios skirtingose pusėse – skirtingų pastatų frontonai. Vienas – iš Renesanso laikų, kitas – iš Gotikos, tačiau, kaip ir visa kita šiuose namuose, čia darniai susilieja į vieną visumą.
Atrodo, kad K. Varnelio namuose-muziejuje yra kažko kiekvienam skoniui: optinių iliuzijų mėgėjai žavisi tiek jo atskirais darbais, tiek tuo, kaip jis juos sąmoningai išdėliojo per skirtingas sales, kad žvelgiant per kelis koridorius lyg vėl susikurtų dar nauja, nematyta iliuzija. Besidominčius dizainu sudomins dabar jau klasika laikomi modernizmo baldai, istorijos mylėtojų akį trauks kartografijos rinkinys su daugiau nei 900 žemėlapių, dailės mėgėjus džiugins paveikslų XV–XX a. Vakarų Europos ir Rytų Azijos dailės kolekcija, kurioje netgi galima pamatyti garsiojo ispanų dailininko Francisco Goya‘os darbų originalų. Asmeninėje dailininko bibliotekoje – per devynis tūkstančius leidinių: tai lituanistikos, meno istorijos veikalai, grožinė literatūra, knygotyros studijos.
Nauja lankymo tvarka
Visus šiuos lobius lankytojams atrasti dabar bus kur kas paprasčiau: vien prie durų pastatyti ryškesnė iškaba jau siunčia signalą, padrąsinantį užeiti, ko anksčiau nebūdavo. Dabar, be jokios išankstinės registracijos, čia galima lankytis antradieniais–sekmadieniais nuo 10 iki 18 valandos.
Tiesa, atviros bus ne visos erdvės – savarankiškam lankymui muziejus atveria ekspozicijų erdves, kuriose eksponuojami charakteringiausi K. Varnelio optinio meno darbai ir pristatoma dalis jo kolekcijos, o norint apsilankyti likusioje muziejaus dalyje ar dailininko studijoje vis tik teks užsisakyti ekskursiją. O jei norinčių apsilankyti bus daugiau nei galima tai saugiai daryti vienu metu (skaičiuojama, kad maksimalus lankytojų skaičius yra apie 50-70 žmonių), teks tiesiog šiek tiek palūkėti.
„Tikimės, kad pasikeitusi muziejaus lankymo tvarka didins pasaulyje įvertinto, tačiau Lietuvoje ne kiekvienam žinomo dailininko ir jo per daugiau nei penkiasdešimt metų sukauptos unikalių meno kūrinių kolekcijos žinomumą ir prieinamumą“, – pristatydama naują lankymo tvarką sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.
Pasak jos, į naujas šio muziejaus saugumo priemones, leidžiančias įgyvendinti šiuos pokyčius, buvo investuota apie 10 tūkst. eurų, tačiau kokios jos, ji, nenorėdama pažeisti to paties saugumo reikalavimų, atskleisti nenorėjo.
Muziejaus atstovai taip pat atkreipia dėmesį, kad kiekvieną vasaros šeštadienį 12 valandą įsigijus muziejaus bilietą (visa kaina – 3 eurai) bus galima dalyvauti nemokamose ekskursijose po 14 iš 43 muziejaus kambarių.