Rugpjūčio 22 dieną jis rengia Juodojo kaspino (Baltijos kelio) dienai skirtą virtualų renginį, kuriame dainuos ir gros žinomi Lietuvos, Latvijos ir Estijos bei šių šalių išeivijos atlikėjai, o jį vainikuos lietuviška sutartinė, realiu laiku atliekama Vilniuje, Los Andžele, Čikagoje ir Melburne. Iš Vašingtono pokalbiui prisijungs ir Baltijos šalims nusipelnęs kongresmenas John Shimkus.
Dalyvauti šiame unikaliame projekte pakviesti Veronika Povilionienė, Petras Vyšniauskas, Dominykas Vyšniauskas, Jurgis Didžiulis, Australijos kolektyvas „Pamesta klumpė“, Los Andželo K. Daugirdo vadovaujama vyrų vokalinė grupė, jauna, bet jau Amerikoje žinoma dainininkė Agnė Giedraitytė iš Čikagos. Latvijai atstovaus dainininkė Baiba Skurstenė-Serdiukė, o Estijai – žymioji Sofia Rubin.
Pasak prodiuserio G. Zujaus, tai nebus paprasčiausia pasirodymų iš įvairių pasaulio miestų tiesioginė transliacija per „Skype“ ar kitą panašią technologiją, nors proceso metu vaizdo konferencija vyks, kad atlikėjai galėtų tarpusavyje interaktyviai bendrauti.
Planuojama, kad pagrindinėje renginio būstinėje – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos filmavimo studijoje – bus įrengti 5 ekranai, kuriuose bus matomi dalyviai iš skirtingų pasaulio vietų. Tuo pačiu metu, nugalėję laiko skirtumus ir vėlavimą, iš skirtingų kontinentų atsklis ir į vieną visumą susijungs dainininkų balsai bei muzikantų atliekamos partijos.
G. Zujaus teigimu, tai padaryti nėra taip paprasta net ir turint šiandienos technologijas, nes signalas dėl vienokių ar kitokių priežasčių vėluoja. Šį trūkumą prodiuseris mėgins ištaisyti ritmo tempą sinchronizuodamas su TAI (International Atomic Time) arba UTC (Universal Time) laiku.
Žinomas prodiuseris akcentuoja, kad bandymų surengti tokius virtualius pasirodymus jau būta. Tačiau dažniausiai nueinama lengvesniu keliu – balsai ar instrumentai būna įrašomi, o tik paskui sujungiami į vieną kūrinį. „Mūsų atveju atlikėjų ir muzikantų balsai skambės realiu laiku. Žinoma, mes irgi viską įrašinėsime, bet tik tam, kad dainas galėtų išgirsti tiesioginės transliacijos negalėję stebėti žmonės“, – pasakoja G. Zujus.
Kadangi renginys skirtas paminėti Juodojo kaspino dienai, kuri neoficialiai dar vadinama ir Baltijos kelio diena, jame bus prisiminti ir skausmingi istoriniai įvykiai. Tarp kitų garbių svečių žada dalyvauti visuomenės ir politikos veikėja Angelė Nelsas iš Los Andželo, buvęs JAV ambasadorius Žygimantas Povilionis, Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henkė, PLB atstovė Lietuvoje Vida Bandis, Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Rolandas Žalnierius, Latvijos, Estijos išeivių bendruomenių, ambasadų atstovai.
Vis dėlto pagrindiniu renginio akcentu taps lietuviška trejinė sutartinė „Saulala sadina“, vienu metu atliekama visų projekte sutikusių dalyvauti dainininkų ir muzikantų iš skirtingų pasaulio kampelių. Planuojama, kad sutartinė skambės trimis kalbomis – lietuvių, latvių ir estų.
„Kodėl sutartinė? Visų pirma todėl, kad tai unikalus žanras, dar 2010 metais įtrauktas į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Pats žodis „sutartinė“, kilęs iš veiksmažodžio „sutarti“, puikiai atitinka renginio idėją, be to, šie liaudies kūriniai pagal savo nuotaiką labai tinkami tokiai progai. Dar norėčiau akcentuoti, kad pats sutartinių atlikimo būdas yra dėkingas tokiam virtualiam pasirodymui – net jeigu ir atsiras kažkokių vėlavimų, tai neturėtų labai pakenkti skambesiui“, – sako jis.
Pasak G. Zujaus, idėja sujungti įvairiose šalyse gyvenančius lietuvių kilmės atlikėjus ir muzikantus tokiam virtualiam pasirodymui jo galvoje brendo jau seniai. „Ypač į šį reikalą norėjosi įtraukti Australijoje, Pietų Amerikos šalyse gyvenančius išeivius, mat dėl didelių laiko skirtumų jie jaučiasi ypatingai atskirti nuo Lietuvos. Be to, esu pastebėjęs, kad tokie unikalūs dalykai „užkabina“ lietuvius visame pasaulyje, paskatina juos grįžti prie savo šaknų – mokytis kalbos, prisiminti tradicijas“, – kalba prodiuseris.
Paklaustas, kodėl renginio tema pasirinko būtent Juodojo kaspino dieną, G. Zujus siūlo atkreipti dėmesį į įtemptą politinę situaciją. „Norisi priminti ir sau patiems, ir pasauliui apie praeities įvykius. Parodyti, kad reikia būti budriems, nes istorija linkusi kartotis. O taip pat pademonstruoti, kad visos trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija – yra ir toliau nori būti laisvos ir nepriklausomos“, – sako žinomas muzikantas.
G. Zujus akcentuoja, kad šį renginį reikėtų vadinti technine kur kas didesnio masto pasirodymo, kurį jis planuoja surengti 2018 metais, kai švęsime 100 metų Valstybės atkūrimo jubiliejų, repeticija. „Nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių ir daug pasakoti, nes darbai tik prasideda“, – teigia G. Zujus.
DELFI tęsia rubriką „Kultūros pjūvis“, kurioje pateikiamos svarbiausių meninių įvykių apžvalgos, kultūros ir subkultūros naujienos, tautinio paveldo interpretacijos šiuolaikiniame mene, kultūroje ir gyvenime.
