Lietuvos centriniame valstybės archyve vykusioje viešoje paskaitoje atskleistas visiškai kitas J. Baltrušaičio veidas, joje klausta: „Ar tikrai diplomatas J. Baltrušaitis nusipelno būti Nepriklausomos Lietuvos herojumi?“
„Pokalbį norėčiau pradėti nuo baltrušaitiško status quo aptarimo. Akivaizdu, kad J. Baltrušaitis šiuo metu užima labai reikšmingą vietą lietuvių tautos istorinėje atmintyje: apie jį rašomos knygos, rengiamos konferencijos, kuriami dokumentiniai filmai <....>. Man, kaip diplomatui, nuostaba – tokio didžiulio akademinės ir kultūrinės visuomenės dėmesio susilaukia retas Lietuvos kūrėjas, jau nekalbant apie diplomatus“, – sakė V. Žalys, Lietuvos centrinio valstybės archyvo vyr. arhyvistas, pabrėždamas, kad apie J. Baltrušaitį kalba ne kaip apie poetą, bet – diplomatą.
J. Baltrušaičio kultas prasidėjo sovietmečiu
Pasiskaičius, kaip šiandien apibūdinama J. Baltrušaičio vieta diplomatinės tarnybos hierarchijoje, galima susidaryti įspūdį, kad jis priklauso tarpukario Lietuvos diplomatinės tarnybos elitui, traktuojamas panašiai kaip žymiausi to meto Lietuvos diplomatai, tokie kaip Stasys Lozoraitis, Bronius Kazys Balutis, Juozas Urbšys. Tačiau V. Žalys atviravo, kad jam visuomet kildavęs klausimas, ar pagrįstai J. Baltrušaitis šitaip iškeliamas.
„Jeigu geras poetas, – ar gali būti geras diplomatas? Nebūtinai. Palyginkime J. Baltrušaičio vietą Lietuvos diplomatijos olimpe. Turiu konstatuoti paprastą tiesą. J. Baltrušaitis yra atsimenamas ir garbinamas, o kas prisimena, tarkim, Dovą Zaunių? Vienintelį mažlietuvį tarpukario Lietuvos vyriausybėje, Lietuvos užsienio reikalų ministrą, vieną ilgiausiai ėjusių šias pareigas. Kalbant apie D. Zauniaus nuopelnus „atlietuvinant“ Klaipėdos kraštą – jie sunkiai nusakomi... Pagaliau, visa Zaunių šeima, kas domėjosi Mažosios Lietuvos istorija, žino, kokį svarbų vaidmenį jie atliko“, – kalbėjo V. Žalys.