Anot muziejaus direktorės Rūtos Kačkutės, Istorijų namuose lankytojas yra kviečiamas pažinti istoriją visapusiškai – pateikiant įvairias mokslininkų hipotezes ir skirtingus požiūrius. Čia bus rengiamos ir tarptautinės parodos, iš kurių pirmoji turėtų įvykti jau šį rudenį, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Oficialų virtualiai vykusį Istorijų namų atidarymą galima žiūrėti čia:
Ir patyriminė, ir pažintinė paroda
Parodoje „Ką slepia sarkofagas?“ lankytojai turi išskirtinę galimybę pamatyti visas Lietuvos muziejuose saugomas mumijas ir sarkofagus po vienu stogu.
Ši pažintinė ir patyriminė paroda atskleidžia pastarųjų beveik 200 metų senovės Egipto mumijų tyrinėjimus ir lietuvių dalyvavimą juose. Parodos autoriai pristato, kaip kito mumijų tyrimų samprata ir jų rezultatai nuo kolekcionavimo idėjos XIX amžiuje, pirmųjų mokslinių ekspedicijų XX amžiuje iki dabar – kai tūkstančių metų senumo paslaptys išaiškinamos šiuolaikinėmis technologijomis.
„Senovės Egipto mumijos čia eksponuojamos kartu su įvairiais objektais, lydėjusiais mirusįjį į pomirtinį pasaulį. Eksponatai supažindina su senovės egiptiečių pastangomis nugalėti mirtį, pomirtinio pasaulio vaizdiniais, magiškomis įkapėmis, mumifikavimo paslaptimis, senovės Egipto dievais, hieroglifų rašto pavyzdžiais“, – pasakoja viena iš parodos kuratorių Vita Blažiūnienė.
Parodoje pristatomos ir mumijų klastotės, primenančios XIX amžiuje kilusį didžiulį susidomėjimą mumijomis ir su jomis susijusių suvenyrų paklausą.
Vaikus parodoje lydės knygų iliustratorės Aušros Kiudulaitės sukurtas krokodiliukas, pasirodantis ant specialiai vaikams skirtų eksponatų etikečių.
Dirbančios ir kuriančios Lietuvos archyvas
Antrame pastato aukšte įkurdinta fotomenininko Arūno Baltėno fotografijų paroda „Darbai ir gyvenimai“. Per penkerius metus parodos autorius sukūrė kelis fotografinius ciklus, kuriuos sudaro beveik 400 fotografijų. Nuotraukose įamžinti dirbantys, kuriantys ir neįprastai laisvalaikį leidžiantys Lietuvos žmonės, taip pat po 1990-ųjų svetur išvykę tautiečiai, jau įsitvirtinę kitose šalyse.
Iš gausybės fotografijų autorius parodai atrinko kiek daugiau nei 100 darbų. Ekspoziciją sudaro trys fotografijų ciklai: pirmoje dalyje užfiksuoti įvairiausių profesijų Lietuvos žmonės savo darbo aplinkoje, kitoje pasakojama apie savo laisvalaikį įvairiems hobiams ar idėjoms pašventusius aistruolius, paroda užbaigiama Lietuvos išeivių portretais, sukurtais lankantis Niujorke, Paryžiuje ir Berlyne.
Fotografo teigimu, visas jo kurtas fotografijų ciklas – tai veiklios Lietuvos portretas ir savotiškas archyvas ateitiems kartoms. A. Baltėną galime vadinti fotometraštininku arba socialiniu antropologu, kuris ekspedicijų metu dokumentuoja žmogiškosios veiklos įvairovę.
„Archyvo bazę jau sukūriau, tačiau nė viena iš serijų nėra baigta. Apskritai, visi vaizdai yra skirti netgi ne mums, ne mūsų dienų žiūrovui, bet ateities kartoms, kurios – norisi tikėti – turės progos pamatyti šiuos darbus. Šiandien mano užfiksuotus žmones matome savo kasdienybėje, jie gyvena šalia mūsų, tarp mūsų, bet ateityje mes visi būsim praeitis. Tad mano paroda – tai šiandienos šalies portretas, užkonservuotas ateičiai“, – sako fotografas.