„Meno kritikos apdovanojimai yra svarbus kultūrinio gyvenimo įvykis. Jis suteikia galimybę pripažinti ir įvertinti talentingus autorius, kurie savo darbu prisideda prie to, kaip suprantame ir vertiname meną. Džiaugiamės galėdami tęsti šią tradiciją ir dalintis įdomiausiais meno kritikos tekstais“, – teigia organizatoriai.
Pasiruošimas šių metų apdovanojimams prasidėjo dar žiemą, kai visi norintieji buvo kviečiami nominuoti jiems labiausiai įsiminusias 2023 m. meno kritikos iniciatyvas, leidinius ir tekstus. Keturiose apdovanojimų kategorijose – „Trumpoji forma“, „Ilgoji forma“, „Meninink(i)ų ir kuratorių tekstai“ ir „Metų reiškinys“ – sulaukta 136 nominacijų.
Komisija, kurią sudarė meno kritikė Monika Krikštopaitytė, menotyrininkas Helmutas Šabasevičius, kultūros apžvalgininkė, kino kritikė Monika Gimbutaitė bei praeitų metų apdovanojimų laureatės menininkės Aurelija Maknytė ir Agnė Jokšė, atrinko 36 autorinius darbus. Susipažinti su trumpuoju pretendentų į apdovanojimus sąrašu galima organizatorių internetinėse svetainėse. Pirmąją vasaros dieną paaiškės, kuriems iš nominuotųjų atiteks devyni šių metų apdovanojimai.
Į „Trumposios formos“ kategoriją pateko straipsniai, interviu, apžvalgos ir kiti nedidelės apimties meno kritikos ir menotyros tekstai, taip pat atskiri radijo, televizijos laidų ir tinklalaidžių epizodai, siužetai ir kiti nerašytiniai tekstai apie meną. „Ilgosios formos“ kategorijoje buvo vertinamos straipsnių serijos, tekstų rinkiniai, laidų ciklai ir kiti didelės apimties darbai. „Meninink(i)ų ir kuratorių tekstų“ kategorijoje apdovanojimai bus teikiami už tekstus, paskelbtus kaip sudėtinė meno kūrinio, parodos ar kito pristatymo dalis. Tai gali būti ir savarankiškos meno rašymo (angl. art writing) publikacijos, kurių pagrindinis tikslas neapsiriboja kitų meno lauko reiškinių reflektavimu. Paskutinėje – „Metų reiškinio“ – kategorijoje apdovanojimas skiriamas už išskirtinį indėlį į vizualiojo meno kritikos raidą Lietuvoje.
Šiemetinė komisija pasidalijo įžvalgomis iš vertinimo proceso: „Kiekvienas sužinojome šį tą naujo, o daugiausiai praplėtėme akiratį diskutuodami apie tai, kas tekstą daro geru, ką ir kodėl svarbu išskirti, kaip atrodys bendras sąrašas, kokią gairę brėžia mūsų pasirinkimai, kiek aprėpiame. Net apie tai, kas apskritai yra meno kritika ir kur reikėtų jos ieškoti, – teigia Monika Krikštopaitytė. – Ne visi mūsų norai sutilpo į apdovanojimų rėmus ir galimybes, bet tai buvo proga pažvelgti į mus – meno (savi)refleksija užsiimančiųjų bendruomenę – kaip į kontekstą, galbūt leidžiantį suprasti, kaip veikiame vieni kitus, kuo labiau galėtume pasidomėti. Manau, tai svarbiausias šio renginio poveikis, todėl dar smagiau bus pamatyti visus gyvai.“
Šių metų šventinį renginį ves menininkas Vytenis Burokas. Su tekstais apie meną jį sieja daugialypė skaitytojo, rašytojo, dėstytojo, pasakotojo ir to, apie kurį pasakojama, patirtis. Laureatams bus įteiktos piniginės 900 eurų vertės premijos ir menininkės Onos Juciūtės sukurtos apdovanojimų statulėlės. Kurdama jas Ona Juciūtė pasitelkė vieno iš savo ankstesnių kūrinių idėją. Statulėlių formą įkvėpė architektų ir siuvėjų instrumentai, leidžiantys tiksliai nubrėžti bet kokio kreivumo liniją. Aliuzija į šias profesijas ir instrumentų paskirtį kuria dar daugiau intrigos galvojant apie meno kritiką.
Laukiant apdovanojimų vakaro vyko įvairūs programą lydintys renginiai. Gegužės pradžioje Vilniuje įvyko susitikimas su dviem meno kritikėmis – Chenoa Baker ir Katarzyna Cytlak, 2023 m. Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Jaunojo meno kritiko konkurso pirmų dviejų vietų laureatėmis. Vėliau susitikimų seriją tęsė kuratoriaus ir rašytojo Raimundo Malašausko pristatymas pavadinimu „Autopilotu paslapty“. O gegužės pabaigoje organizuoti individualūs susitikimai su redaktoriais Vaida Stepanovaite, Mariumi Buroku ir Andersu Kreugeriu.
Meno kritikos apdovanojimus ir juos lydinčius renginius šiemet kuruoja ŠMC komandos nariai Virginija Januškevičiūtė ir Edvardas Šumila, žurnalo „Artnews.lt“ redaktorė Danutė Gambickaitė ir LNDM Nacionalinės dailės galerijos renginių kuratorė Goda Aksamitauskaitė. Projekto partneriai – Tarptautinės meno kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos skyrius ir Kultūros periodinių leidinių asociacija. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Apdovanojimų ceremonija vyks birželio 1 d., šeštadienį, 18.30 val. LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius). Norintieji dalyvauti ceremonijoje, kviečiami užsiregistruoti čia. Salei užsipildžius registracija bus baigta.
