„Jūsų darbai yra paženklinę labai platų kultūrinio gyvenimo spektrą. Čia telpa ir Biblijos vertimo tyrimai, ir folkloras, ir edukacinės veiklos, ir net Egipto mumijos, ir publicistika, kinas, bibliotekos, ir dar daugybė dalykų. Visos šias sritis aprėpiančios jūsų veiklos – lyg smėlio smiltys, kurios geba ne tik švelniai nugulti paviršius, bet ir palįsti giliai po skaitytojų, klausytojų, lankytojų oda. Aš linkiu, kad ten tos smiltys ir liktų. Kad tai, ką jūs kasdien darote, liktų ne tik istorijai, bet ir šiandienai, kad pasiektų ir tą, kuris pats žengia jūsų link, ir tą, kurio link pirmąjį žingsnį žengiate patys“, – sveikindamas laureatus sakė kultūros ministras.
Kultūros ministerijos premija už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą bibliotekose įteikta Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos direktorei Alicijai Teresei Matiukienei. Laureatė savo veikla skatina Rokiškio krašto istorijos, kultūros tyrinėjimus, bendruomenių kultūrinio gyvenimo studijas, Juozo ir Alfonso Keliuočių kūrybos ir gyvenimo pažinimą.
Premija už muziejininkystės darbus apdovanotas Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis. Jo iniciatyva Kėdainių krašto muziejuje atnaujintos ir šiuolaikinės visuomenės poreikiams pritaikytos ekspozicijos, o per pandemiją R. Žirgulis rado būdų, kaip virtualioje erdvėje kuo originaliau atskleisti Kėdainių krašto istoriją ir su ja supažindinti visuomenę.
Premijos už muziejų vertybių restauravimo darbus laureate tapo Lietuvos nacionalinio muziejaus Restauravimo centro vadovė, eksperto kvalifikacinės kategorijos molbertinės tapybos restauratorė Vita Blažiūnienė. Laureatė per pastaruosius metus restauravo du unikalius ir išskirtinius molbertinės tapybos darbus, aktyviai prisidėjo prie „Istorijų namų“ ekspozicijų rengimo, buvo viena parodos „Ką slepia sarkofagas? Senovės Egipto mumijų tyrimai“ organizatorių.
Martyno Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui apdovanota Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto mokslo darbuotoja dr. Gina Kavaliūnaitė-Holvoet. Premija jai skirta už Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblijos vertimo į lietuvių kalbą publikavimą knygų serijoje ir skaitmeninėje erdvėje bei šiai temai skirtus pastarųjų metų tyrimus.
Kultūros ministerijos kartu su PEN centru įsteigta Bronio Savukyno premija įvertinta žurnalo „Nemunas“ vyriausioji redaktorė Erika Drungytė už kūrybingą ir drąsų žurnalo koncepcijos atnaujinimą, leidybinės tradicijos ir aktualumo dermę.
Įteiktos trys Kultūros ministerijos premijos už publicistinius kūrinius. Jomis įvertinti Tomas Vaiseta ir Mindaugui Nastaravičius už radijo laidas apie literatūrą „Pirmas sakinys“; Monika Krikštopaitytė už profesionalią Lietuvos ir tarptautinio meno reiškinių kritiką, vertingą požiūrį į dailėtyrą kultūros ir meno leidiniuose; Audrius Ožalas už tinklalaides „Perskaitymai“ ir apžvalgų ciklą „15min Knygos“ puoselėjant šiuolaikišką kultūros ir literatūros rubriką.
Premijomis už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą taip pat apdovanoti trys laureatai: Rimutė Avižinienė – Marcinkonių kultūros centro direktorė, bendruomenės pirmininkė, Marcinkonių folkloro ansamblio ir Margionių klojimo teatro vadovė, viena ryškiausių Dzūkijos krašto šviesuolių; Inija Trinkūnienė – aktyvi kalendorinių švenčių ir etnokultūrinių stovyklų organizatorė, folkloro ansamblio ,,Kūlgrinda“ vadovė; etnomuzikologė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Rūta Žarskienė – skaitmeninio lietuvių tautosakos archyvo kūrėja, folkloro ansamblio „Dijūta“ vadovė, nuolat dalyvaujanti folkloro rinkimo ekspedicijose, nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose.
Premija už aktyvią, kūrybingą veiklą kultūros centruose įteikta Mažeikių rajono savivaldybės Sedos kultūros centro direktoriui Gintautui Griškėnui. Jo dėka aktyviai puoselėjamos Žemaitijos krašto kultūrinės tradicijos, įgyvendinami išskirtiniai kultūrinės edukacijos, jaunimo įtraukties į aktyvią kultūrinę veiklą projektai, didelis dėmesys skiriamas regioniniam kultūriniam bendradarbiavimui.
Premija už geriausias kultūrines edukacijos veiklas vaikams įteikta vaikų rašytojui Tomui Dirgėlai, kuris skaitymu ir knygomis sudomina pačią įvairiausią auditoriją, net ir tuos vaikus, kurie nėra itin aktyvūs skaitytojai. Laureatas ne tik rašo knygas, bet ir kuria visą knygos, skaitymo, bendravimo apie knygas kultūrą.
Premija už geriausias kultūrinės edukacijos veiklas, skirtas jaunimui, apdovanotos Rusnė Kregždaitė ir Loriana Kilaitė. Socialinių mokslų daktarė, dėstytoja, teatro ir edukacinių projektų vadovė R. Kregždaitė ir gydytoja, Santarų klinikų vaikų kardiologė ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytoja L. Kilaitė yra tarptautinės astronomijos olimpiados Lietuvoje organizatorės, aktyvios Jaunųjų astronautų sąskrydžio komandos narės.
Alfridas Pajuodis pelnė Kultūrinės edukacijos premiją už geriausias kultūrinės edukacijos veiklas, skirtas mokymuisi visą gyvenimą. A. Pajuodis – skulptorius, Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos mokytojas, daugelyje Europos šalių kūręs menininkas. Jis yra įsteigęs „Mėnulio akmens“ skulptūrų parką – šiuolaikinio meno ekspoziciją po atviru dangumi. Laureatas veda edukacijas šeimoms, kultūros interesantams, grupėms su specialiaisiais poreikiais.
Taip pat įteiktos penkios Jaunojo kūrėjo premijos. Šia premija įvertinta vizualaus meno kūrėja Anastasija Sosunova už aktyvią ir išskirtinę kūrybinę veiklą vizualaus meno srityje, už inovatyvius ir aktualius tyrinėjimus tapatybių, galios ir šiuolaikinio folkloro kontekstuose.
Prozininkei Linai Simutytei Jaunojo kūrėjo premija skirta už unikalų tekstą ir originaliai konstruojamus siužetus debiutinėje apsakymų knygoje „Miesto šventė“, už platų kūrybiškumo spektrą bei sėkmingą literatūrinių ir tarpdisciplininių projektų įgyvendinimą.
Režisierė Gabrielė Uršulė Bartoševičiūtė Jaunojo kūrėjo premija apdovanota už indėlį į Lietuvos teatro meną, aktyvią, brandžią veiklą, pasižyminčią daugialypiais gabumais, veržlia energija ir efektingų kūrybinių rezultatų gausa.
Ši premija taip pat skirta šokėjų ir choreografių kūrybiniam duetui „Be kompanijos“ – Gretai Grinevičiūtei ir Agnietei Lisičkinaitei už reikšmingą ir svarų indėlį į Lietuvos scenos meną, drąsią ir inovatyvią kūrybą, atvirą ir rišlų dialogą tarp scenos menų ir socialinės veiklos.
Jaunojo kūrėjo premija taip pat įvertintas solistas Romanas Kudriašovas už profesinį meistriškumą, svarų indėlį į muzikos meną, aktyvią koncertinę veiklą, kultūros sklaidą, Lietuvos vardo garsinimą.
Metų debiuto premijos laureatu tapo režisierius, scenaristas ir montažo režisierius Jurgis Matulevičius už debiutinį vaidybinį ilgametražį filmą „Izaokas“, už indėlį į Lietuvos kino meną, Lietuvos vardo garsinimą.
Kultūros ministerijos premija už gautus svarbiausius tarptautinius apdovanojimus kultūros srityje šiemet įvertinta ilgametražio filmo „Piligrimai“ kūrybinė komanda: režisierius Laurynas Bareiša, prodiuserė Klementina Remeikaitė, dailininkė Sigita Šimkūnaitė, operatorius Narvydas Naujalis ir garso režisierius Julius Grigelionis. Jų sukurta kino juosta 78-ajame Venecijos kino festivalyje pelnė geriausio filmo apdovanojimą (Juodojo liūto statulėlę) festivalio „Horizontai“ konkursinėje programoje.