„Kultūra nėra tik kažkokia uždara teritorija, į kurią patenkama su bilietu ar leidimu. Kultūra yra visas valstybės ir visuomenės gyvenimo sritis aprėpianti vertybė. Kūrėjai nori ir turi būti reikalingi visuomenei. Tai ir yra tas kelias, į kurį turime orientuotis savo valstybėje. Gerbiami laureatai, Jūsų dėka mes gyvename geresnėje, šviesesnėje ir laimingesnėje šalyje. Todėl net šiais nelengvais laikais mums yra lengviau išlaikyti optimizmą ir stiprinti viltį. Pasidalinkime visu tuo su tais, kurių viltis dabar pritemdyta. Galbūt kūrybiškumas, optimizmas ar tiesiog geras žodis ir negali išgelbėti pasaulio, bet tikrai gali išgelbėti žmogų“, – sveikindamas laureatus sakė kultūros ministras.
Aukščiausius Kultūros ministerijos apdovanojimus – garbės ženklus „Nešk savo šviesą ir tikėk“ – pelnė: Argentinos lietuvių bendruomenės pirmininkas, lietuviškosios kultūros Pietų Amerikoje puoselėtojas Juan Ignacio Fourment Kalvelis už lietuvių tautinių šokių choreografo ir vadovo, radijo laidų kūrėjo, įvairių kultūrinių projektų rengėjo ir įgyvendintojo veiklą; lėlių teatro režisierius, dailininkas Rimantas Driežis už aktyvią ir prasmingą švietėjišką veiklą puoselėjant profesionalųjį lėlių teatrą, jo paveldo ir profesinių žinių sklaidą visuomenėje; Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos direktorė Vida Garunkštytė už sėkmingo ilgamečio vadovaujamo darbo rezultatus, indėlį į šalies bibliotekų sektoriaus plėtrą ir jo atstovavimą užsienyje, kultūros bendruomenės stiprinimą; atlikėja, choreografė, pedagogė Giedrė Kirkilė už indėlį formuojant Lietuvos šiuolaikinio šokio lauką ir šokio meno puoselėjimą; pianistas, vargonininkas, muzikologas prof. Leonidas Melnikas už ilgametę meninę, mokslinę ir pedagoginę veiklą puoselėjant Lietuvos muzikinę kultūrą, Lietuvos žydų muzikinį paveldą, sklaidą užsienyje; dirigentas, pedagogas Remigijus Vilys už svarų indėlį puoselėjant pučiamųjų instrumentų muzikos kultūrą ir tradicijas Lietuvoje, jų garsinimą svetur; menininkas, kuratorius Arvydas Žalpys už kūrybinę ir organizacinę veiklą reprezentuojant mūsų šalies meną užsienyje ir žymių pasaulio lietuvių bei užsienio menininkų pritraukimą į Lietuvą.
Bronio Savukyno premija skirta poetui, literatūrologui, publicistui Antanui Šimkui už ilgametį kultūros puoselėjimą, archyvinės medžiagos sklaidą, kultūros temų ir problemų aktualizavimą, tradicijų ir išliekamosios kultūrinės vertės kūrimą. Publicistikos premiją pelnė rašytoja, žurnalistė Gintarė Adomaitytė už objektyvią, tyrinėjančią, akiratį plečiančią publicistiką, įtaigiai, žmogiškai jautriai straipsnyje „Liūdnai šviesi Prano Daunio istorija“ papasakotą Lietuvos istorijos atkarpą, aktualizuojančią aklųjų temą, ir kitus publicistinius tekstus, publikuotus kultūros svetainėje „Meno bangos“.
Kultūros ministerijos premija už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus įteikta Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros, mediotyros ir leidybos tyrimų katedros profesoriui dr. Arvydui Pacevičiui. Premija skirta už nuosekliai įgyvendinamas inovatyvias rankraštinio bei spausdintinio paveldo sankirtų, antropologinės prieigos, kultūrinės atminties komunikacijos tyrimų nuostatas, kurios ženkliai papildo ir pratęsia bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros bei tradicines leidybos istorijos ir atminties institucijų raidos studijas.
Premija už muziejininkystės darbus skirta Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Kultūros istorijos tyrimų skyriaus vyriausiajai kultūros istorikei dr. Ievai Kuizinienei. Per pastaruosius trejus metus dr. I. Kuizinienė pasiekė ypač svarių mokslo tyrimų bei muziejinės veiklos rezultatų, kuriuos apibendrino solidžioje monografijoje, moksliniame Valdovų rūmų muziejaus gobelenų rinkinį pristatančiame kataloge bei mokslo publikacijose, paskelbtose prestižiniuose Lietuvos mokslo žurnaluose bei tarptautinių parodų kataloguose.
Premiją už muziejų vertybių restauravimo darbus pelnė Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro ekspertas, molbertinės tapybos restauratorius Linas Lukoševičius. Per dvidešimt ketverius metus jis yra restauravęs daugelio Lietuvos muziejų rinkinių eksponatus, o 2019–2023 metais atliko ypač sudėtingus, netradicinių sprendimų ir nepaprastos meninės nuovokos reikalaujančius unikalių tapybos kūrinių restauravimo projektus.
Martyno Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui įteikta doc. habil. dr. Vaidui Šeferiui – už kryptingus ilgamečius Kristijono Donelaičio rašytinio palikimo tyrimus, naujus archyvinius atradimus, pavyzdingai parengtą Donelaičio „Raštų“ IV tomą ir aktyvią mokslo populiarinimo veiklą.
Trys premijos už etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo puoselėjimą ir skleidimą įteiktos: Pasvalio rajono kultūros centro Valakėlių skyriaus kultūrinių veiklų organizatorei Linai Bartašienei ir meno kolektyvų vadovui Albertui Bartašiui, šiame kultūros centre sukūrusiems išskirtinį etninės kultūros židinį; etnologei, muziejininkei ir folkloro puoselėtojai dr. Laurai Lukenskienei – Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriaus muziejininkei, folkloro ansamblių „Kadujo“ ir „Saulėliu“ vadovei, ansamblio „Šilko stygos“ vienai iš vadovių, tradicinių šokių renginių organizatorei ir dalyvei; Sigutei Mudinienei, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos vyriausiajai specialistei, atsakingai už nematerialųjį paveldą, besirūpinančiai Lietuvos regionų etninės kultūros vertybių išlikimu, tapatybės, prigimtinės kultūros, papročių, vietos tradicijų išsaugojimu.
Kultūros ministerijos premijos už aktyvią, kūrybingą veiklą kultūros centruose laureate tapo Rokiškio kultūros centro kultūrinių renginių, valstybinių, miesto švenčių, istorinių-biografinių spektaklių režisierė ir organizatorė Neringa Danienė. Laureatė ¬– tarptautinių teatrų festivalių ,,Interrampa“ ir ,,Theater Cluster“ pagrindinė koordinatorė, kitų tarptautinių teatrinių projektų vadovė. 2022 metais Rokiškio kultūros centro liaudies teatras, vadovaujamas N. Danienės, pelnė Lietuvos nacionalinio kultūros centro įsteigtą apdovanojimą ,,Aukso paukštė“.
Premija už geriausias kultūrinės edukacijos veiklas vaikams įteikta Architektūros fondo projekto „Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ projekto vadovėms ir vienoms iš iniciatorių architektėms Evelinai Vasiliauskaitei ir Margaritai Kaučikaitei. Laureatės nuo 2011 m. kryptingai vykdo architektūros edukacines veiklas, kurios pasiekia plačiausią auditoriją tiek Lietuvos regionuose, tiek didžiuosiuose miestuose. Kultūros ministerijos premija už geriausias kultūrinės edukacijos veiklas, skirtas jaunimui, apdovanota Dovilė Alėbaitė, „Meno avilio“ kultūros projektų vadovė ir edukatorė. Laureatė vykdo projektą „Dideli maži ekranai“, kuriuo siekiama stiprinti audiovizualinę kultūrą Lietuvoje, plėsti jaunimo ir jų ugdytojų medijų raštingumo gebėjimus. Premija už geriausias kultūrinės edukacijos veiklas, skirtas mokymuisi visą gyvenimą, įteikta architektei Vitai Soltonaitei-Puslienei, Architektūros fondo projektų vadovei, vadovaujančią edukaciniams projektams „Pastatai kalba“ ir „A Pokalbiai“. Šiais projektais kuriamos naujos galimybės visuomenei pažinti architektūrą tiesiogiai ją patiriant, taip pat sudaromos sąlygos architektūra besidominčiai bendruomenei burtis bei diskutuoti aktualiais klausimais tarpusavyje, su vietos ar užsienio ekspertais.
Jaunojo kūrėjo premija įvertinta poetė, tarpdisciplininio meno kūrėja Dovilė Bagdonaitė už originalią daugiasluoksnę kūrybą, išskirtinę poetinę kalbą ir meninius eksperimentus jungiant poeziją ir vizualųjį meną.
Jaunojo kūrėjo premija taip pat skirta tarpdisciplininio meno kūrėjui Kiprui Dubauskui už aktyvią ir išskirtinę kūrybinę veiklą tarpdisciplininio meno srityje, už inovatyvius, aktualius meno praktikos metodų tyrinėjimus.
Aktorius Laurynas Jurgelis Jaunojo kūrėjo premija apdovanotas už išskirtinę, aktyvią ir brandžią kūrybinę veiklą, už įtaigius, savitus, organiškus vaidmenis įvairių režisierių spektakliuose.
Šiuolaikinio šokio kūrėjui Lukui Karveliui Jaunojo kūrėjo premija įteikta už intensyvią, drąsią ir inovatyvią kūrybinę veiklą, precizišką šokio techniką, reikšmingą ir svarų indėlį į šiuolaikinį šokį.
Kino režisierei, scenaristei Austėjai Urbaitei Jaunojo kūrėjo premija skirta už originalią, daugiasluoksnę ir sudėtingą kino kalbą, subtilų gilinimąsi į personažų vidinį pasaulį, meistriškai pasakojamą istoriją vaizdais ir garsu.
Metų debiuto premijos laureatu išrinktas režisierius Justinas Vinciūnas už įsimintiną ir aktyvią kūrybinę veiklą, pasižyminčią brandumu ir profesionalumu, sudėtingų temų ir formų paieška, drąsa eksperimentuoti ir atida žmogiškumui.