Forumą, vykusį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, sudarė dvi dalys. Pirmosios dalies metu buvo apžvelgiama kultūros reikšmė mūsų kasdienybėje, antrojoje renginio dalyje didžiausias dėmesys buvo skirtas Lietuvos KKI sektoriaus ateities vizijoms ir scenarijams, dabartinių problemų sprendimo būdams. Renginį moderavo LRT žurnalistė, radijo ir TV laidų vedėja Živilė Kropaitė-Basiulė.
„Sakoma, kad gerais laikais kultūra yra maistas, o blogais – vaistas. Antrojo pasaulinio karo metais kultūra – teatras, muzika – tapo išsigelbėjimu, į kurį žmonės bėgo nuo kasdienių baisybių. Šiandien stebime mus sukrečiantį karą Ukrainoje, kurios žemėlapis yra nusidažęs juodai. Tačiau jame yra ir šviesų. Kyjive yra nedidelis teatras, į kurį kiekvieną ketvirtadienį susirenka maža trupė. Nepaisant to, ar yra elektra, ar krenta raketos, jie vaidina. Savo spektaklio anonse jie rašo – teatras yra mūsų slėptuve. Ir galbūt kultūra šiuo laikotarpiu išties yra slėptuvė, kurioje mes išsaugome tai, kas svarbiausia ir pasiruošiame tam laikui, kai pagaliau iš slėptuvių galėsime išeiti ir drąsiai, nesislapstydami, pasimėgaudami naudotis kultūros vaisiais. Tam reikia labai daug darbo ir aš matau, kad šiandienos forumas yra šio labai svarbaus darbo dalis“, – Forumo pradžioje sakė Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Dalyvius ir svečius sveikinusi NKIKIA direktorė Edita Sabalionytė teigė, kad Forumo tema gimė daugiau kaip prieš metus, kuomet dar viena krizė Europoje ir visame pasaulyje buvo sunkiai įsivaizduojama.
„Ekstremalūs pokyčiai mus lydi nuolatos ir visada turime galvoti apie tai, kaip mes turime prisitaikyti ir proaktyviai reaguoti į juos – kritiškai vertinti ir tapti atspariems dezinformaciniams klausimams, tvarkytis su psichologiniais aspektais. Neabejoju, kad geriausi tarptautiniai ir Lietuvos ekspertai padės ieškoti atsakymų į itin svarbius klausimus – koks turėtų būti kultūros vaidmuo ir poveikis visuomenėje“, – pažymėjo E. Sabalionytė.
Įžangos žodį tarė ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas: „Mūsų biblioteka nuolat auga kaip nuolat veikiantis viešasis forumas, kuriame aptariami esminiai demokratinės visuomenės ir valstybės gyvavimo klausimai, telkiama politikų, mokslo ir kultūros bendruomenė. Neabejoju, kad šis renginys paskatins ieškoti praktinių sprendimų, kaip turimus pajėgumus panaudoti svarbiems ir neatidėliotiniems kultūros ekosistemos pokyčiams.“
Žvilgsniai į karą, kultūrą sveikatai, švietimą ir identitetus
Dr. Eglė Radvilė, savanorių asociacijos „Gedimino legionas“ ir Lietuvos IT vadovų asociacijos vadovė pirmojo Forumo pranešimo metu pristatė Vilniaus Gedimino legiono sukurtą ir Londono dizaino savaitės metu pristatytą meno kūrinį „Emocinė trauka“, ji akcentavo, kad taip buvo bandyta atkreipti Vakarų Europos dėmesį į Ukrainą ir VR akinių pagalba suteikti galimybę nusikelti į karo siaubą išgyvenusias Bučą ir Irpynę.
Chieti ir Pescaros universiteto ekonomikos profesorius, Europos inovacijų ir technologijų instituto Kultūros ir kūrybingumo projekto direktorius, Ekonomikos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vyresnysis patarėjas Pier Luigi Sacco pagrindinio Forumo pranešimo metu atkreipė dėmesį į kultūros svarbą iššūkių bei karo akivaizdoje, kaip ji veikia ne tik mūsų sveikatą, bet ir gali tapti inovacijų katalizatoriumi bei keisti su aplinkosauga ir tvarumu susijusius žmonių įpročius.
„Vykstant karui, turime suprasti, kokį vaidmenį čia užima kultūra. Tai yra išteklius, padedantis ištisoms karo paveiktoms bendruomenėms. Kalbėdamas su draugais iš Ukrainos kultūros ministerijos gavau žinutę, kad jie supranta, kaip šiuo metu yra svarbu išlaikyti veikiančią kultūros sistemą. Ji ne tik turi didžiulį poveikį Ukrainos gyventojų psichologinei būsenai, bet ir užima reikšmingą rolę kovojant su dezinformacija ir propaganda, padeda laikytis kritinio požiūrio.
Apskritai, kultūra vis dažniau įgyja lyderės vaidmenį geopolitiniuose klausimuose. Jei kalbėtume apie Pietų Korėją, ji jau kurį laiką pirmauja pasaulinio turinio kūrime. Tai reiškia, kad ji turi didelę minkštąją galią ir gali daryti įtaką visame pasaulyje – šią platformą Pietų Korėja išnaudoja skatindama tvarumą, demokratines vertybes ir pilietiškumą. Dar prieš dvidešimtmetį jos įtaka kultūros sektoriuj buvo beveik neegzistuojanti, o tai parodo, kad toks kultūros iškėlimas į pasaulinę sceną įmanomas ir kitose valstybėse“, – teigė P. L. Sacco.
Kito pranešimo metu dar viena virtuali Forumo dalyvė iš Latvijos, Šiaurės matmens kultūros partnerystės (NDPC) sekretoriato vadovė Dace Resele papasakojo apie projekto „Kultūra sveikatai“ įgyvendinimą.
Remiantis projekto metu surinktais įrodymais, D. Rasele akcentavo, kad norint katalizuoti strateginius pokyčius kultūros sveikatai srityje, būtina užtikrinti tikslinę finansinę ir strateginę politinio lygmens paramą, didinti visuomenės informuotumą, organizuoti jungtinius sveikatos, socialinio ir kultūros sektorių specialistų mokymus bei lokalizuoti kultūros ir sveikatos politiką.
Nuo šios temos nenutolo ir kitas pranešėjas – Laurynas Žakevičius, „Low Air“ Vilniaus miesto šokio teatro | mokyklos direktorius, taip pat gvildenęs su kultūros poveikiu sveikatai susijusią temą.
„Ypatingai pandeminiu laikotarpiu išryškėjo, kad kultūra ne tik pramoga – tai veikia ir kaip priemonė veikti žmogaus sveikatą. Tad jeigu mes sutariame, kad Lietuvos gyventojų emocinė ir fizinė būklė yra šalies prioritetas, kultūra sveikatai taip pat turėtų užimti svarbesnę rolę. Individualios kūrėjų iniciatyvos ilgai tęstis negalės, nes nuoseklaus palaikymo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo šiuo metu yra per mažai. O poreikis tam yra didelis“, – teigė L. Žakevičius.
Kito pranešimo metu KTU Dr. Arvydas Grišinas ir Milda Laužikaitė, asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovė, papasakojo apie kūrybiško priėjimo prie švietimo svarbą bei poreikį transformuoti Lietuvos švietimo sistemą, keisti ugdymo praktikas, vystyti glaudesnį bendradarbiavimą tarp kultūros ir švietimo sektorių.
Dominykas Karpovič, CRITICAL+Xwhy agentūros partneris Forumo metu dalijosi mintimis apie pasitikėjimo fenomeną, valstybės ir verslo sektorių išgyvenamą identitetų krizę ir dialogu grįstą procesą, kuris padėtų spręsti šiuos iššūkius. Jo teigimu, šiame procese itin svarbi rolė tektų ir KKI sektoriui bei nevyriausybinėms organizacijoms.
Pirmąją Forumo dalį užbaigė jo moderatorės Ž. Kropaitės-Basiulės ir muzikos prodiuserio Lauro Lučiūno pokalbis apie kultūrą kaip moralinį veiksmą, dėl karo išplitusią Ukrainos kultūrą ir kaip ekstremaliose situacijose menininkai bei KKI sektoriaus atstovai tampa pirmaisiais, nešančiais moralinę žinią.
Potencialūs kultūros likimo scenarijai
Dr. Erika Godlevska, Ateities visuomenės instituto direktorė Forume perskaitė pranešimą apie Lietuvos kultūros įsivaizdavimą netolimoje ateityje.
Ji apžvelgė keturis Vyriausybės strateginės analizės centro sudarytus modelius, žvelgiančius į potencialius Lietuvos kultūros scenarijus ateityje.
Pirmasis iš jų – „Puikus naujas pasaulis“ pasakoja apie tai, kaip Lietuvos kultūra taptų kontroliuojama valstybės, jei į šalį ateitų karas. Antrasis scenarijus – „Amžinasis įšalas“ bando prognozuoti, kas nutiktų, jei pasaulyje sustiprėtų Kinijos įtaka. Šioje situacijoje kultūra taip pat būtų suvaržyta.
Trečiasis – „Kapanojimasis“ – numato nuolatinę deficito padėtį, minimalias investicijas į kultūrą, jei karas užsitęstų. Paskutinis ir vienintelis pozityvus scenarijus – „Šiaurinė žvaigždė“ gvildena karo pabaigos situaciją ir žymi KKI sektoriaus klestėjimą.
Dr. Erika Godlevska taip pat pasidalijo ir svarbiais asmeniniais pasiūlymais Lietuvai: „Turėtų būti ir dar vienas modelis – kultūros edukacijos. Reaguoti į „degančius“ klausimus yra svarbu, tačiau turime atsitraukti ir pažvelgti į ateitį. Investuokime į kultūros edukaciją šeimose, darželiuose, mokyklose ir po penkiolikos ar dvidešimties metų turėtume kitokios kokybės kartą – su kultūriniais ir estetiniais poreikiais“, – sakė dr. E. Godlevska.
Forumo kulminacija tapo diskusija tarp Seimo kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio, Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko, Kultūros ministro Simono Kairio ir kūrybinio sektoriaus atstovų NKIKIA valdybos nario, Lietuvos dizaino asociacijos pirmininko Algirdo Oranto ir Baltic Film & Creative Tech klasterio valdybos nare, VšĮ „Įkvėpimai“ įkūrėjos Agnestos Filatovės.
Jos dalyviai palietė platų spektrą svarbių temų – nuo pandemijos įtakos KKI sektoriui, ar mokestinės politikos katalizuoto kino gamybos Lietuvoje bumo, iki naujajame Vyriausybės biudžete numatytos PVM lengvatos meno ir kultūros renginiams, Lietuvos kultūros vaidmens pasauliniame kontekste ar jos politikos šalies rėmuose.
Pasakodamas apie potencialias valstybės investiciijas į KKI sektorių, A. Orantas akcentavo daugybę būdų tai padaryti: „Investicijas į KKI sektorių dažnai suprantame kaip dotacijas, tačiau priemonių investuoti yra gerokai daugiau: mokestinės lengvatos, investicijos į infrastruktūrą, parama padedant išvažiuoti į parodas užsienyje – t.y. pagalba su resursais. Gerųjų pavyzdžių galima rasti ir užsienyje – kaip Pietų Korėja per pastaruosius dvidešimt metų tapo popkultūros bastionu? Nes šalyje atsirado investiciniai fondai su grąža, valstybė ėmė dengti mažą dalį rizikos, kurią dalijosi su privačiu sektoriumi. Tokiu būdu išlošė visi.“
S. Kairys diskusijos metu atkreipė dėmesį ir į kultūros bei Lietuvos vaidmenį karo Ukrainoje kontekste: „Kultūros reikšmę didina karas Ukrainoje. Jis neabejotinai parodo, kokia yra kultūros svarba ir kaip, nepaisant baisių dalykų, kultūros sklaida vyksta, jos reikšmė auga. O kadangi Lietuvos pozicija yra specifinė, tai atveria kelią ir kultūrai. Tiek kalbant apie Kiniją, Taivaną, Rusiją ir kitus dalykus. Atsiveria daug daugiau durų, tą jaučiu ir aš.“
Kalbėdamas apie kultūros visapusiškumą ir svarbą valstybės kontekste, V. Juozapaitis išskyrė poreikį tarpinstituciniam bendradarbiavimui.
„Trimis žodžiais nusakyti kultūros esmės, kad ji būtų suprantama visu gyliu, neįmanoma. Dažnai kultūrą suprantame kaip laisvalaikio praleidimo formą, tačiau ji yra ir nacionaliniam saugumui įtaką darantis klausimas, minkštoji galia, visuomenės informavimo priemonė. Tai privalo suvokti ir visos ministerijos – kad jos yra kultūros vyksmo dalis. Jei atskirsim, kad tai yra tik Kultūros ministerijos reikalas, nieko nepasieksime“, – sakė Seimo narys.
Vizija – sektorių sinergija ir dialogas
Pasakodamas apie mokestinę valstybės politiką KKI sektoriaus atžvilgiu, M. Majauskas diskusijos pabaigoje kaip gerąjį pavyzdį įvardijo kino industriją.
„Iš mokestinės pusės stabilumas yra pats svarbiausias dalykas, kadangi mokesčiai liečia daug žmonių, su jais turime elgtis atsargiai. Tačiau žvelgdami į kino industriją, kur pelno mokesčio lengvata atvėrė duris dideliam proveržiui, tokią pačią taktiką galėtume taikyti ir apimdami daugiau kultūros sektoriaus žaidėjų. Tai kuria terpę privataus sektoriaus atėjimui su savomis investicijomis ir nuosekliai sektoriaus plėtrai“, – teigė Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Tuo tarpu tiek A. Orantas, tiek A. Filatovė, kalbėdami apie šalies kultūros ateitį ir viziją, akcentavo dialogo ir sinergijos tarp viešojo ir privataus sektorių svarbą. Būtina kurti palankią konkurencinę aplinką visiems kultūros lauko dalyviams. Nevyriausybinis sektorius kuria reikšmingą pridėtinę vertę Lietuvos visuomenėje, todėl svarbu sudaryti sąlygas jo plėtrai.
„Akivaizdu, kad KKI sektorius yra linkęs į kalbėjimą. Džiaugiuosi, kad šiandien jis yra apčiuopiamas ir tikiuosi, kad vis daugiau sektoriaus atstovų galės sėdėti prie vieno stalo, oriai dalintis savo išgyvenimais, ieškoti sprendimų ir juos rasti. Tad mano vizija – apskritas stalas su pokalbiais, vedančiais į priekį“, – sakė A. Filatovė.
Forumo įrašą galima peržiūrėti NKIKIA „Facebook“ paskyroje.