Velioniams Stefaniai ir Janui Buchaloms bus suteiktas „Yad Vashem“ Pasaulio tautų teisuolių vardas, skiriamas asmenims, padėjusiems gelbėti žydus per Antrąjį pasaulinį karą.
„Nepaisant labai sunkios ekonominės padėties, ši pora sutiko priimti žydų berniuką kaip savo sūnų ir jį saugoti“, – nurodoma pranešime.
Pasaulio teisuolių medalis bus įteiktas poros vaikaičiui per ceremoniją pietų Lenkijoje. Daugiau detalių apie šią ceremoniją neskelbiama saugumo sumetimais, tačiau vietos žiniasklaida skelbia, kad joje gali dalyvauti pats R. Polanski.
Prieštaringai vertinamam kino režisieriui buvo šešeri, kai 1939 metais nacistinei Vokietijai įsiveržus į Lenkiją prasidėjo Antrasis pasaulinis karas ir jo šeima atsidūrė Krokuvos gete.
R. Polanski tėvui pavyko slapta perduoti berniuką per spygliuotų vielų tvorą – jį pasiėmė jo draugai. Vaikas iš pradžių ėjo iš rankų į rankas, kol galiausiai atsidūrė pas Buchalas.
Ši uolių katalikų žemdirbių šeima, turėjusi tris mažus vaikus, beveik dvejus metus neatlygintinai globojo R. Polanskį Vysokos kaime.
Dabar jau 87 metų prancūzų ir lenkų režisierius, juostų „Kinų kvartalas“ (Chinatown) ir „Rozmari kūdikis“ (Rosemary's Baby) kūrėjas, savo autobiografijoje atsimena „pribloškiantį“ šių žmonių gerumą, vadindamas Stefaniją „stipria“, „energinga“ ir „jautria“ moterimi.
„Herojiški“ seneliai
Vėliau R. Polanski daug metų nesėkmingai bandė surasti šią šeimą, kad jai padėkotų. Abu S. ir J. Buchalos mirė 1953 metais, o kaimo gyventojai neturėjo jokių žinių apie jų vaikus.
Tačiau 2017 metais R. Polanski pagaliau susidūrė su poros vaikaičiu. Šis susitikimas vyko po filmo „Polanski, Horowitz“ kūrėjų organizuotų paieškų.
Kitais metais turinti pasirodyti dokumentinė juosta pasakoja apie R. Polanski vaikystę ir jo ilgametį draugą Holokausto liudininką fotografą Ryszardą Horowitzą.
Filmo prodiuserė Anna Kokoszka-Romer prisiminė pirmą R. Polanski susitikimą su Stanislawu Buachala, per kurį vaikaitis rodė režisieriui senas nuotraukas.
„Polanski buvo sujaudintas. Kalbant apie Stanislawą Buchalą, buvo matyti, kaip jis džiaugėsi, galėdamas daugiau sužinoti apie savo šeimą“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.
Stanislawo velionis tėvas Ludwikas jam pasakojo, kad augo su „broliu“, kuris po karo persikėlė į Jungtines Valstijas. Jis net negalvojo, kad jo vaikystės žaidimų draugas buvo būsimasis režisierius Romanas Polanskis.
Septintą dešimtį einantis Stanislawas filmo kūrėjams sakė, kad didžiuojasi savo „herojiškais“ seneliais.
„Žmonės turėtų žinoti, ypač pandemijos metu, kad žmogus gali pasiaukoti dėl kito“, – kalbėjo S. Buchala.
Savo liudijime Tautos atminimo institutui R. Polanski sakė, kad Stefania Buchala „suteikė man pastogę, rizikuodama savo ir savo šeimos gyvybe“.
Ši rizika buvo nepaprastai didelė. Nacių okupuotoje Lenkijoje mirtimi buvo baudžiama net už žydui pasiūlytą stiklinę vandens.
Lenkija per karą neteko 6 mln. gyventojų, o pusė iš jų buvo žydai. Šalis turi daugiau nei 7 tūkst. pasaulio tautų teisuolių – daugiau nei kuri nors kita valstybė.
Apdovanojimas skiriamas „gelbėtojams“, ne išgyvenusiems
Dabar R. Polanski gyvena Prancūzijoje, nes yra nepageidaujamas Holivude ir negali sugrįžti į Jungtines Valstijas, kur jam gresia suėmimas.
R. Polanski pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų lytinių santykių su nepilnamete Kalifornijoje 1977 metais, sudaręs kaltės pripažinimo susitarimą po to, kai buvo apkaltintas trylikametės išžaginimu. Režisierius pabėgo iš JAV, teismui nepaskelbus nuosprendžio.
„Yad Vashem“ Tautos atminimo instituto Pasaulio teisuolių skyriaus vadovas Joelis Zisenwine'as sakė, kad „šis apdovanojimas yra skiriamas gelbėtojams, o ne išgyvenusiesiems“.
„Už tai, ką jie darė tuo metu, rizikuodami savo gyvybėmis, kad išgelbėtų devynerių metų vaiką“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
„Žinoma, niekas negali žinoti, kas atsitiks tiems žmonėms, kai jie užaugs. Šie dalykai niekaip nesusiję“, – pareiškė jis.