Litografijomis, eskizais, piešiniais, asmenine korespondencija, dokumentais, fotografijomis, tapybos darbais ir, be abejo, skulptūromis J. Lipchitzo kūrybos kelias bus pristatytas dviejuose Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus (VVGŽM) Tolerancijos centro aukštuose.
VVGŽM direktorius Markas Zingeris DELFI teigė, kad atsivežti pasaulyje pripažinto skulptoriaus darbų buvo sunkiau, nei vizito pasikviesti Prancūzijos prezidentą. Penkias skulptūras ir du tapybos kūrinius paskolinę Georges‘o Pompidou centras ir Judaizmo istorijos ir meno muziejaus iš pradžių buvo itin reiklūs, po to – labai geranoriški. „Galite mane pataisyti, bet XX amžiaus modernizmo klasiko skulptūros, ir dar tokių matmenų, iš Paryžiaus atkeliauja pirmą kartą“, – tikino M. Zingeris.
Parodoje, skirtoje J. Lipchitzo 125-mečiui, stengiamasi atskleisti visus menininko kūrybos laikotarpius. Paryžietiški siuntiniai labiau susiję su kubizmu ir vadinamuoju Paryžiaus periodu, o kitus tarpsnius padėjo užpildyti privačios lietuvių kolekcijos.
Tėvo sugėdintas kubizmas
Žydų tautybės J. Lipchitzas gimė Druskininkuose. Be abejo, pažinojo Čiurlionių šeimą. Sulaukęs septyniolikos, iškeliavo mokytis į Vakarų Europą. Iš pradžių apsistojo Berlyne. Tą kūrybos atkarpą, pasak M. Zingerio, gerai iliustruoja palyginti akademiškas jaunuolio darbas „Moteris ir gazelės“ – itin harmoninga, taisyklinga, neoklasikinė kompozicija. Tai pirmasis skulptoriaus kūrinys, išgarsėjęs pasaulyje.
Po to J. Lipchitzas savo meninius gabumus tobulino Paryžiuje, Nacionalinėje meno mokykloje ir Žiuljeno meno akademijoje. Šiuo laikotarpiu jis artimai bendravo su tokiais pasaulinio garso menininkais kaip Pablo Picasso, Amedeo Modigliani, Diego Rivera, Juanas Grisas, Le Corbusier, Moïse Kislingas ir daugelis kitų. Beje, vienas garsesnių A. Modigliani darbų yra J. Lipchitzo šeimos portretas. Skulptorius jame pavaizduotas su pirmąja žmona ir sūnumi.
Anot M. Zingerio, J. Lipchitzas tapo itin reikšminga vadinamosios Paryžiaus mokyklos (École de Paris) figūra. „Jos kronikininkas, iš Kauno kilęs litvakų dailininkas Neemija Arbit Blatas yra nutapęs grupinį žymiausių XX amžiaus Paryžiaus menininkų portretą. Visi jie pavaizduoti sėdintys prie staliukų vienoje Paryžiaus kavinių, J. Lipchitzas – priekiniame plane“, – pabrėžė M. Zingeris.
Ryšių su tėvais skulptorius nenutraukė. Iki Antrojo pasaulinio karo vis grįždavo į Druskininkus su jais pasimatyti. Per vieną tokį apsilankymą sūnus didžiuodamasis tėvui, statybų rangovui, rodė savo kubistinių skulptūrų piešinius. Sulaukė tokio atsako: „Žinai, sūnau, aš iš plytos kuriu gyvenimą. O tu iš gyvenimo padarai plytą.“ Po šio aforizmo J. Lipchitzo kubistinis periodas baigėsi. Prasidėjo kitokios estetikos kūrinių laikas.
Lažinosi su Coco Chanel
Skulptoriaus garsą lėmė ne tik talentas, bet ir begalinis darbštumas, atkaklumas. „Paryžiaus kritika labai rafinuota. Meno pirkliai nepaprastai godūs, bet ir reiklūs, turintys aukštus vertinimo kriterijus, žinantys, ko publikai reikia. J. Lipchitzas tuos kriterijus atitiko. Netrukus apie jį ėmė sklisti garsas, atsidarė pirmosios parodos. Antra vertus, pats likimas J. Lipchitzą suvedė su kitais reikšmingais to meto kūrėjais, skulptoriais. Sakyčiau, jis ėjo su visa talentingųjų banga“, – kalbėjo VVGŽM vadovas.
Dailininkui talkino ir dar viena asmeninė savybė – mokėjimas bendrauti. „Angliškai, man regis, jis kalbėjo su akcentu, užtat prancūziškai – labai sklandžiai, sąmojingai. Jo tembras, intonacijos atskleisdavo visą šio žmogaus vidų, charakterį. Kai ką nors teigė ar norėdavo įtikinti, balsas prikimdavo, vibruodavo. Sąmojis darė didžiulį įspūdį moterims“, – pabrėžė pašnekovas.
J. Lipchitzą kūrybai įkvėpdavo daugelis reiškinių, suprantama – ir moters grožis, prisiminimai apie žmonas. „Jų per gyvenimą turėjo tris. Jos jį ir įkvėpdavo, ir „iškvėpdavo“, – šmaikštavo M. Zingeris. – Dailininkas ieškojo savito būdo, kaip pavaizduoti tradicinį pasaulio dailės motyvą – moters kūną. Sakęs, kad mokosi nebūti natūros vergu. Neabejoju, kad moterys savaip nukreipdavo jo likimą, nuspalvindavo, nuteikdavo jį kūrybai.“
J. Lipchitzas bendravo ir su mados karaliene Coco Chanel. Kartą net ėjo su ja lažybų dėl vieno Paryžiaus antikvaro lange eksponuojamo kūrinio. „Ginčo priežastis buvo afrikietiška skulptūra. J. Lipchitzas tikino, kad antikvaras klaidingai ją aprašęs. Lažintasi iš didelės sumos, tūkstančių frankų. Tada, antrame dešimtmetyje, jaunasis skulptorius gyveno skurdžiai, ne kiekvieną dieną ir pavalgydavo. Ginčą laimėjo – tiksliai nusakė skulptūros amžių ir net kilmės vietą. Tai rodo, kaip puikiai jautė formas ir žinojo dailės istoriją“, – pasakojo M. Zingeris.
Skulptorius iš Lietuvos rinkosi Niujorką
„Esu skulptorius iš Lietuvos“, – taip save pristatydavo menininkas, atidarydamas parodas prestižinėse pasaulio galerijose ar dalydamas interviu. Nenutrūkęs ryšys su tėvyne atsiskleidžia vaizdinguose, piešiniais išmargintuose J. Lipchitzo laiškuose Vladui Vildžiūnui, Vytautui Landsbergiui, N. Arbit Blatui. Jie bus rodomi parodos lankytojams.
Bėgdamas nuo Antro pasaulinio karo, skulptorius atsidūrė JAV. Čia buvo sutiktas jau kaip meno įžymybė. „Išgarsėjęs Paryžiuje, tapdavai žinomas visame pasaulyje, – teigė VVGŽM Tolerancijos centro vadovė Ieva Šadzevičienė. – Paryžius buvo reikšmingiausiais meno centras. Tačiau karas daug ką pakeitė. Po jo pasaulio meno sostinė persikėlė į Niujorką.“
J. Lipchitzas gavo JAV pilietybę, visam laikui liko šioje šalyje. Tik paskutinį gyvenimo dešimtmetį dažnai lankėsi Italijoje. Ten turėjo savo studiją, dirbtuves. Vienas jo pameistrių buvo Adomas Samogitas, neseniai Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“ surengęs savo parodą ir parašęs knygą „Mano dienos Italijoje su Žaku Lipšicu“.
Itališkąjį menininko tarpsnį parodoje „Gyvenimas skulptūroje“ nušvies vienos JAV televizijos filmas „Menininko portretas. Jacques‘as Lipchitzas“ (1977). Amerikiečių televizininkai skulptorių filmavo paskutiniaisiais jo gyvenimo metais. Juostoje rodoma, kaip menininkas dirba prie įspūdingo dydžio skulptūrų. Vėliau jos buvo išgabentos į JAV, iki šiol puikuojasi Niujorke, Pensilvanijos valstijoje, Fermonto parke Filadelfijoje, Minesotos universiteto „Tweed“ meno muziejaus ir Kolumbijos universiteto teritorijose.
J. Lipchitzo meno kūrinių ekspozicija VVGŽM Tolerancijos centre veiks iki rugsėjo 25 dienos.
DELFI tęsia rubriką „Kultūros pjūvis“, kurioje kas mėnesį pateikiama svarbiausių meninių įvykių apžvalga, kultūros ir subkultūros naujienos, pristatomos su Lietuva susijusios garsios asmenybės.
