Nuo etruskų civilizacijos griuvėsių ir paskendusių miestų iki moderniausių požeminių branduolinių atliekų saugyklų režisierė Emilija Škarnulytė fiksuoja pastangas palaidoti tai, kas nemiršta.
Posthumanistinę mitologiją tyrinėjanti audiovizualinė kelionė – filmas „Kapinynas“ – kreipia dėmesį į gamtos ir žmogaus sąlyčio, branduolinės energetikos, klimato kaitos temas.
Birželio 21 ir 22 d. Kioto muziejaus Kioto kino archyvų salėje filmą pristatė jo režisierė Emilija Škarnulytė. Filmas parodytas kino koncerto forma, su Jokūbo Čižiko (Techniseptic) gyvai atliekama elektronine muzika.
Japonų žiūrovams režisierė papasakojo savo šeimos istoriją, pastūmėjusią ją domėtis branduolinės energijos tema, kalbėjo apie filmo struktūras, kurių viena – urano panaudojimo ciklas: išgavimas iš žemės, naudojimas, įrenginių išardymas ir atominių atliekų laidojimas giliai žemėje – ten, iš kur jis atėjo, tik po žmogaus prisilietimo tapo daug pavojingesnis.
„Prižadinome monstrą, kurio negalime suvaldyti. Palaidoti branduolines atliekas kainuoja daug pastangų, energijos išteklių ir laiko. Kokia absurdiška gali būti žmonijos veikla“, – sakė menininkė.
Pasak E. Škaurnulytės, „Kapinyno“ rodymas Japonijoje labai svarbus ir prasmingas. Tą patvirtino aktyvi japonų auditorijos reakcija susitikimuose su režisiere ir kompozitoriumi bei muzikos atlikėju. Po peržiūrų žiūrovai kėlė daug klausimų globalios politikos, Lietuvos ir pasaulio ekonomikos, energetikos, žmonijos ateities temomis. Tarp žiūrovų buvo šeimų, nukentėjusių nuo Hirošimos atominio bombardavimo, jie pripažino, kad stebėti kai kurias filmo scenas buvo nepaprastai skausminga. Tačiau japonai įvertino filmo vizualinį grožį, pabrėžė gilų gyvai atliekamos muzikos poveikį.
Vienas iš filmo garso takelio kūrėjų Jokūbas Čižikas įvardijo pagrindinius muzikinio audinio elementus – filmavimo vietose eksperimentiniais prietaisais užfiksuotus elektromagnetinius laukus, aplinkos garsus, žmogaus kūno sąveikos su aplinka bei dirbtinio intelekto apdorotus balso duomenis.
„Kapinyno“ premjera Japonijoje surengta birželio 3 ir 8 d. Tokijuje, Nacionaliniame kino archyve. Premjerose dalyvavusi filmo prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė susitikimuose su žiūrovais pasakojo apie 7 metus trukusį kūrimo procesą – menininkės tyrimą, kurio rezultatas – asociatyvus, meditatyvus filmas, išeinantis už įprastinio dokumentikos žanro ribų.
Filmą „Kapinynas“ Japonijoje pristato ES kino dienų festivalis ir Lietuvos kultūros atašė Japonijoje bendradarbiaudami su Nacionaliniu kino archyvu Tokijuje, Kioto muziejumi, Fukuokos viešąja biblioteka, Lietuvos kino centru, Lietuvos kultūros institutu, remiant EU-Japan Fest ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai.