„Mano, kaip dirigento, pagrindinė misija – kuo tiksliau klausytojui pristatyti kūrinį tokį, kokį kompozitorius yra užrašęs natomis ir tarp natų, – sako M. Barkauskas. – Visuomet jaučiu norą pažinti naują kūrinį, jį interpretuoti bei jo nuotaikas perduoti klausytojams.“ M. Barkauskas pripažįsta, kad kiekvienas kūrinys, kaskart jį atliekant, atsiskleidžia vis naujomis spalvomis, jame dirigentas atranda naujų iki tol nepastebėtų detalių. Ypatingai M. Barkauskas vertina L. van Beethoveno muziką ir džiaugiasi, galėdamas atlikti brandžius jo kūrinius.
Per, palyginus, neilgą karjeros laikotarpį, M. Barkauskui jau teko diriguoti skirtingos sudėties orkestrui: kameriniam, simfoniniam, muzikinio bei operos ir baleto teatrų. Dirigentas mano, kad kiekvienas koncertas suteikia naujos patirties bei papildo jo atliekamų kūrinių repertuarą. Dirigavimo meno pas profesorių Juozą Domarką daugiau nei aštuonerius metus mokęsis M. Barkauskas pripažįsta, kad tik dabar pradėjo tikrąjį kelią į muzikinę karjerą.
Drauge su M. Barkausku ir Lietuvos kameriniu orkestru vienoje scenoje netrukus koncertuos ir jaunosios kartos fortepijono virtuozas-solistas iš Šveicarijos Francois-Xavier Poizat, kurio atliekama muzika sužavėjo net fortepijono legendą Marthą Argerich. Vos 25 metų tarptautinio festivalio „Puplinge Classique“ Ženevoje meno vadovas, jau spėjęs įrašyti dvi kompaktines plokšteles, Lietuvoje viešės pirmą kartą.
Spalio 18 d. vyksiančiame koncerte „Epochų sandūra“ susitiks brandusis klasicizmas su ankstyvuoju romantizmu, o klausytojai turės progą išgirsti itin retai koncertų salėse atliekamus kūrinius, kurie visi drauge sudarys įdomų muzikinį derinį. Šviesi ir nuotaikinga D. Cimarosos uvertiūra „Slaptos vedybos“ pereis į surimtėti verčiantį W. A. Mozarto Koncertą fortepijonui c-moll, tarsi nutiesiantį tiltą į L. van Beethoveno tragiškąjį „Koriolaną“. Koncerto pabaigoje skambės šviesi, „itališkuoju prieskoniu“ pagardinta F. Schuberto Šeštoji simfonija, dar žinoma kaip „Mažoji simfonija“.