Svarbiausias Čekijoje rengiamas festivalis yra ir vienas seniausių teatro forumų Centrinėje ir Rytų Europoje. Jame įvairiais periodais viešėjo svarbiausių šiuolaikininio teatro kūrėjų spektakliai. Yanos Ross režisuotas spektaklis šįmet festivalyje atstovaus Lietuvos teatrui greta Prancūzijos, Kanados ir Vengrijos režisierių darbų. Praėjusiais metais festivalį atidarė Jaunimo teatre lenkų režisieriaus Krystiano Lupos sukurtas „Austerlicas“.
2019 m. Y. Ross režisuotas spektaklis „Vienos miško pasakos“ pagal to paties pavadinimo austrų dramaturgo Ödöno von Horvátho pjesę turi nemažai aktualių sąsajų su šiandiena. 1931-aisiais parašęs „Vienos miško pasakas“, Horváthas buvo vienas pirmųjų prieškario intelektualų, parodęs, kad fašizmas nėra tik jėga primesta ideologija – jis gimsta viduriniosios klasės sąmonėje, valdomoje vertelgiškų tikslų ir primityvaus nacionalizmo.
Kartu su dramaturgu Mindaugu Nastaravičiumi, režisierė Y. Ross sukūrė šiuolaikinę „Vienos miško pasakų“ adaptaciją. Joje išliko esminės pjesės temos – nacionalizmas, veidmainiškai suprantamos kultūrinės tradicijos. Tragikomiškas spektaklis provokuoja juoką, tačiau tam tikru metu juokas tampa groteskiškas... „Spektaklio kryptį man diktuoja pats pjesės pavadinimas, kuris vokiškai skamba taip: Geschichten aus dem Wiener Wald. Vokiečių kalba žodis pasakos turi platesnę reikšmę, tai yra istorijos pagrindu sukurtos netikros istorijos, legendos, mitai, ir tos pačios pasakos... Tai – epizodai, paveikslai iš žmonių gyvenimo, todėl ir veikėjai veikia kartu, šis pasakojimas yra apie bendruomenę“, – sako režisierė Y. Ross, pastaruoju metu intensyviai dirbanti žinomuose Šveicarijos ir Vokietijos teatruose.
Šįmet Pilzeno festivalio programoje be svarbiausių naujų čekų režisierių darbų, pristatomi tokių pasaulinio scenos meno grandų, kaip kanadiečio Roberto Lepage‘o ir šveicaro Christopho Marthalerio spektakliai. Garsėjantis įspūdingais sceniniais projektais, kurių biudžetai siekia milijonus dolerių, Lepage‘as meistriškai kuria ir savitas teatrines miniatiūras. Festivalyje pristatomas jo teatre Ex Machina 2015 m. sukurtas projektas „887“ – to pavyzdys.
Jame Lepage‘as iš savo vaikystės prisiminimų kuria universalią „prarasto laiko“ metaforą, pats scenoje dalyvaudamas jos kūrimo procese. Marthalerio kūryba, taip pat paremta asmenine praėjusio laiko refleksija, perteikta jo ypatingu marthalerišku stiliumi, jau seniai tapo šiuolaikinio pasaulio teatro ikona. Nepakartojamas ir mėgiamas įvairiuose teatriniuose kontekstuose, Marthaleris nenuilsdamas kuria vieną ir tą patį juokingai liūdną laike įstrigusių žmonių pasaulį belaikėje užmirštos kultūros erdvėje. Toks yra ir festivalyje rodomas, garsiame Théatre Vidy-Lausanne teatre sukurtas, jo darbas „No Idea“. Festivalyje bus parodyta dar vieno tarptautinį pripažinimą pelniusio, Y.Ross kartos vengrų režisieriaus Viktoro Bodó, vadinamo „šiuolaikinio teatro Quentinu Tarantino“, originali adaptacija pagal Shakespeare‘o „Romeo ir Džuljetą“.
Pilzeno teatro festivalio programoje – ne tik scenoje sukurti darbai. Joje pristatomi taip pat originalūs netradicinėse erdvėse sukurti projektai. Tarp jų kūrėjų yra ir lietuvių menininkų – J.Širvytės-Rukštelės, Eglės Šimėnaitės – vardai. Festivalis truks iki rugsėjo 21 d.