Urna su aktoriaus pelenais stovi Jaunimo teatro Didžiojoje salėje.
Teatro foje pakabinta A. Šurnos nuotrauka. Šalia ant kabyklos kabojo juodas cilindras ir paltas su baltomis pirštinėmis ir šaliku. Tai sceniniai aktoriaus drabužiai iš spektaklio „Raštininkas Bartlbis“.
Atsisveikinti su A. Šurna vieni pirmųjų atėjo aktoriai Gediminas Storpirštis, Arūnas Sakalauskas ir Jolanta Dapkūnaite, Vidas Petkevičius, Petras Dimša, režisieriai Saulius Vosylius ir Donatas Ulvydas.
Su baltų gėlių puokštėmis atėjo ir jaunoji aktorių karta: Vidas Bareikis su žmona Jurga Šeduikyte, Ainis Storpirštis.
Vakarop į Jaunimo teatrą apsaugininkų lydimi atvyko premjeras Algirdas Butkevičius su patarėju kultūros klausimais Faustu Latėnu.
Kartu su A. Šurna legendiniame seriale „Giminės“ vaidinęs vyresnės kartos aktorius Petras Dimša DELFI sakė, jog su ilgus metus pažįstamu kolega buvo kaip tikri giminės.
„Sakoma, kad kiekvienas aktorius yra nesuvaidintų vaidmenų kapinynas. Bet Antanas buvo kitoks - kapelių turėjo labai mažai, nes suvaidino visus geriausius savo vaidmenis. Tai buvo aktorius herojus ir jam tiko visi pesonažai. Jis buvo ypatingai talentingas. O jo gyvenimas Lietuvos kultūroje yra atskiras reiškinys“, - sakė P. Dimša.
Valstybiniame jaunimo teatre aktorius dirbo nuo pat jo įsikūrimo pradžios. 1966 m. pirmajame teatro spektaklyje – W. Shakespeare’o „Romeo ir Džiuljeta“ – A. Šurna vaidino jaunąjį Romeo. Paskutinis jo vaidmuo buvo sukurtas dar šių metų vasarį Arvydo Lebeliūno režisuotame spektaklyje „Pabaigos pradžia“. 2000 m. aktoriui buvo skirtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5 laipsnio ordinas, 2012 m. įteikta Vyriausybinė kultūros ir meno premija.
Aktoriaus A. Šurnos gyvenimo akimirkos - DELFI galerijoje:
Žymus Lietuvos aktorius sukūrė daugiau kaip 50 įsimintinų teatro ir kino vaidmenų.
A. Šurna gimė 1940 m. kovo 27 d. Kaune. 1958 m. įstojo į Lietuvos valstybinės konservatorijos Teatrinį fakultetą. Po kelerių metų A. Šurną paskyrė Juozo Rudzinsko asistentu Mokomajame teatre, kuriame jis pradėjo aktoriaus karjerą. 1963 m. vienerius metus dirbo Kauno valstybiniame dramos teatre, o 1964 m. išvyko į Šiaulių dramos teatrą.
Kūrybinis aktoriaus kelias Valstybiniame jaunimo teatre siejasi su Aurelijos Ragauskaitės, Vytauto Čibiro, Dalios Tamulevičiūtės, Ginto Žilio ir kitų režisierių darbais. 1992–1997 m. A. Šurna vadovavo Valstybiniam jaunimo teatrui vienu sudėtingiausių laikotarpių.
Paskutinieji A. Šurnos vaidmenys – tai mokytojas Labutis spektaklyje „Patriotai“ (rež. J. Vaitkus, 2008), Namo šeimininkas spektaklyje „Raštininkas Bartlbis“ (rež. R. Kazlas, 2010), Daktaras Spivis spektaklyje „Skrydis virš gegutės lizdo“ (rež. V. Griško, 2011), Durininkas spektaklyje „Kovos klubas“ (rež. V. Bareikis, 2012), Virdžilas spektaklyje „Pabaigos pradžia“ (rež. A. Lebeliūnas, 2014).
Kine A. Šurna debiutavo jaunojo Rimšos vaidmeniu režisieriaus Vytauto Žalakevičiaus filme „Vienos dienos kronika“ (1963). Vėliau vaidino daugelyje filmų, sukurtų garsiausių Lietuvos kino režisierių – Arūno Žebriūno, Marijono Giedrio, Algimanto Puipos, Raimondo Vabalo, Gyčio Lukšo, Almanto Grikevičiaus, taip pat televizijos režisierių – Broniaus Morkevičiaus, Sauliaus Vosyliaus ir kt.
Garsiausi aktoriaus vaidmenys – Herkus Mantas („Herkus Mantas“, rež. Marijonas Giedrys, 1972), Kaminskas („Riešutų duona“, rež. Arūnas Žebriūnas, 1977), tėvas („Moteris ir keturi jos vyrai“, rež. A. Puipa, 1983) bei kiti.
Į populiarumo aukštumas garsųjį aktorių pakylėjo visų laikų žinomiausias lietuviškas serialas „Giminės“, kuriame aktorius atliko vieną pagrindinių vaidmenų. A. Šurna pastebėjo, jog bene ilgiausiai žmonės jį tapatino būtent su Antanu Šepučiu: „Net gatvėje Šepučiu šaukdavo, – sakydavo aktorius. – Man tai – savotiškas pripažinimas, gal net didesnis nei laiškų rašymas, komplimentų žėrimas ar gėlių teikimas.“
Antanas Šurna bus laidojamas ketvirtadienį 14 val. Antakalnyje.