„Nuo vaikystės girdėjau Pomeranco grojamą tango. Būtent tango dėka įvertinau Pomeranco emocijas. Jis nebuvo tas beprotiškas virtuozas „skraidančiais“ pirštais, jam to nereikėjo. Jis tęsdavo vieną natą, ir tau norėdavosi verkti“, – prisimena smuikininkė, merginų roko grupės „Bitės“ įkūrėja Jūratė Dineikaitė.
Nors D. Pomeranco vardas Lietuvoje prisimintas apie 1990-uosius, jo, kaip ir daugumos kitų Lietuvos žydų muzikų, gyvenimas ir kūryba iki šiol nėra nuodugniai tyrinėti, o įvairiuose leidiniuose apie jį pateikiama glausta informacija neretai skiriasi.
Smuikininko 120-ųjų gimimo metinių proga muzikologė dr. Kamilė Rupeikaitė balandžio 17-ąją Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejuje skaitys paskaitą „Tarp faktų ir atminties: smuikininko Danieliaus Pomeranco biografijos paieškos“.
Joje lektorė pasidalys pastaraisiais metais iškilusiais naujais D. Pomeranco gyvenimo faktais, kurie savo ruožtu kelia dar daugiau klausimų: kodėl Pomeranco biografijos rekonstrukcija yra tokia sudėtinga; kokioje šeimoje būsimasis smuiko virtuozas augo ir kur mokėsi; kas iš tiesų jį sieja su vienu žymiausių Veimaro laikotarpio Vokietijos smuiko pedagogų Willy Hessu; koks buvo jo artimųjų likimas Holokausto metais?
Šie ir kiti klausimai bus aptariami paskaitoje, pagrįstoje Lietuvos ir užsienio archyvuose rasta medžiaga, atsiliepimais tarpukario ir vėlesnėje spaudoje, smuikininko dukros Danos Pomerants-Mazurkevich ir amžininkų prisiminimais.
K. Rupeikaitė yra Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė, monografijos „Dialogai: Kompozitorius Anatolijus Šenderovas“ (2020) autorė.
Amžininkų atmintyje Pomerancas išliko kaip nepaprastai guvus ir originalus muzikantas, sumanus vadybininkas. 1936 metais Londono muzikos įrašų kompanijoje „Columbia“ D. Pomeranco vadovaujamas orkestras su įrašų studijos orkestro muzikantais ir solistu Antanu Dvarionu įrašė 11 plokštelių – pasaulyje madingų tango, valsų, fokstrotų rinkinį.
Nacių okupacijos metais D. Pomerancas kalėjo Kauno gete, Dachau koncentracijos stovykloje. Kaune kartu su Moiše Hofmekleriu suorganizavo 40 muzikantų geto kalinių orkestrą, rengusį dideles simfoninės muzikos programas.
Po karo, išvengęs tragiško daugelio žydų likimo, grojo Kauno operetėje, kavinėje „Tulpė“, vėliau – Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre. 1974 metais emigravo į Kanadą.
Dr. K. Rupeikaitės paskaita „Tarp faktų ir atminties: smuikininko Danieliaus Pomeranco biografijos paieškos“ vyks balandžio 17 dieną, 18 valandą Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejuje (Pylimo g. 4A).