Pagrindinis Maršalienės personažas, pasak Joanos, nuo premjeros 2021-ųjų rudenį pakito tam tikrais psichologiniais akcentais: „Tuomet man atrodė, kad Maršalienė širdyje iki galo nesusitaiko su Oktaviano praradimu bei savo stačiokiškojo pusbrolio Barono Ochso įgeidžiais, kad skausmas lieka jos viduje. O dabar jaučiu, kad ji sugebėjo jiems atleisti, priimdama gyvenimą tarsi gėlės žiedą, kuris pražysta ir nuvysta. Maršalienė apsivalė nuo neapykantos ir paleido jaunąjį Oktavianą iš savo širdies“.
Solistė atvirauja: kai po ilgesnės pertraukos iš naujo verti operos klavyrą, kartais net sunku patikėti, kad visa tai jau dainavai. Netgi imi abejoti, ar apskritai įmanoma tai, kas buvo premjeroje, atkurti.
Ir nors iš dabar pasirodysiančių solistų būtent Joana Gedmintaitė 2021-ųjų vasarą turėjo daugiausiai galimybių repetuoti scenoje su pastatymą kūrusiu italų režisieriumi Damiano Michieletto, dainininkė teigia, jog laiko tokios apimties veikalui nebuvo per daug: „Vasaros pradžioje gulėdama prie jūros stengiausi įsiminti klavyrą, liepą prasidėjo repeticijos teatre. Spektakliui ruošėmės apie tris mėnesius, tačiau tokios apimties operai, kaip „Rožės kavalierius“, tai nėra ilgas periodas. Teko girdėti, kad netgi Vokietijoje, kur dauguma atlikėjų neturi problemų su vokišku operos libretu, tokiam pastatymui pradedama ruoštis maždaug prieš pusę metų“, – pasakoja J. Gedmintaitė.
„Rožės kavalieriuje“ – su naujais atlikėjais
Šįkart J. Gedmintaitės Maršalienė scenoje pasirodys su naujais partneriais: Oktaviano partiją pirmą kartą savo karjeroje dainuos amerikiečių mecosopranas Olivia Vote, kurią Lietuvos žiūrovai šįmet įsidėmėjo kaip Mūzą „Hofmano istorijose“, o Barono Ochso partiją atliks patyręs britų bosas Andrew Greenanas.
Beje, su naujais partneriais į sceną žengs ir kita Maršalienė Viktorija Miškūnaitė: jos Oktavianu taps švedų mecosopranas Elisabeth Jansson, o Baronu Ochsu – pirmą kartą karjeroje šią partiją atliksiantis suomių bosas Petri Lindroosas.
„Mums, pastatymo senbuviams, tenka dar daugiau atsakomybės, nes turime padėti įsilieti naujokams. Operoje daug duetų ir ansamblių, kurie, pasikeitus atlikėjams, skamba visiškai kitaip: nauji balsai, naujos spalvos, naujos emocijos“, – teigia J. Gedmintaitė.
Kita vertus, režisierius D. Michieletto pastatyme daug dėmesio skyrė personažų psichologiją atskleidžiančiai vaidybai. Nors kompozitoriaus R. Strausso valia Maršalienė nedainuoja antrajame operos veiksme, tačiau režisierius pagrindinės veikėjos tuo metu nepaleidžia nuo scenos: įkurdinta savo kambaryje antrame scenos aukšte, Maršalienė stebi apačioje besirutuliojančias Barono Ochso vedybų peripetijas.
„Tiesą sakant, man tas operos veiksmas, kuriame vaidinu tylėdama, ir būna pats sudėtingiausias“, – nustebina sopranas.
Ragana operoje „Didonė ir Enėjas“
J. Gedmintaitę publika netrukus girdės ir „LNOBT Open“ festivalyje pristatomoje Henry Purcellio barokinėje operoje „Didonė ir Enėjas“. Tik čia solistė, kurios vaidinamos herojės dažniausiai aukojasi dėl meilės, pasirodys kaip... Ragana.
„Tai nebus pirmasis mano „piktas“ vaidmuo: buvo reiklioji Benigna Jono Jurkūno koliažinėje operoje „Mažvydas“, ne itin švelni ir Nakties Karalienė Wolfgango A. Mozarto „Užburtojoje fleitoje“... Bet norint ir Raganos personaže įmanoma atrasti ką nors pozityvaus. Juk malonu pabūti kitokios asmenybės kailyje“, – teigia J. Gedmintaitė.
Iki šiol nedaug patirties baroko operose turėjusi solistė sako Raganos partiją jau išmokusi, nors anglų kalbos tarimas jai sunkesnis už vokiečių: „Tą supratau dar prieš 15 metų, kai Stepheno Sondheimo miuzikle „Svynis Todas: demonas kirpėjas“ reikėdavo greitakalbe išberti anglišką tekstą“, – prisimena J. Gedmintaitė.
LNOBT scenoje 2024-ųjų rudenį solistę girdėsime Giacomo Puccini Triptiko premjeroje, kur J. Gedmintatė pasirodys dviejose iš trijų vienaveiksmių operų: „Sesuo Andželika“ ir „Džanis Skikis“.
