1991-ieji Latvijoje. Devyniolikmetis Jazis ir jo draugai Ana ir Zepas – būsimieji kino kūrėjai, svajojantys statyti filmus ir skubantys mėgautis jaunystės laisve. Deja, regiono politinės sistemos žlugimas sugriauna jų planus, šeimos ryšius ir draugystę. Dalyvavimas taikiame pasipriešinime tampa lemiamas jų brandos momentu.

„Sausis“ – Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos bendros gamybos filmas, kurio kūrime dalyvavo ir Lietuvos kino kūrėjai. Vienas jų – garso režisierius Jonas Maksvytis, kurio pavardė minima ir tarp Latvijos nacionalinių kino apdovanojimų „Didysis Kristupas“ 2022 (lat. Lielais Kristaps) nominantų.

– Jonai, apie ką tau yra filmas „Sausis“?

– Apie jaunystę, santykius ir savęs paieškas sausio įvykių fone. Bet kalbant apie filmą „Sausis“ aš negaliu būti objektyvus, nes mano darbas, tai yra filmo garsas, garso dermė, yra sudėtinė šito filmo dalis. Be to, mano jaunystė, savęs paieškos, pirmosios meilės vyko taip pat vaizduojamame filmo laikmetyje. Ir aš kaip ir filmo režisierius, galėčiau taip pat tapatintis su vienu iš filmo herojumi. Dėl to šitas filmas man yra mielas ir brangus. Jau bene kokių trijų rimtų kino festivalių nuomone, filmas buvo vertas tiek geriausios režisūros, tiek geriausių aktorių darbų apdovanojimų, o Niujorke jis pelnė geriausio filmo užsienio kalba nominacija. Tad labai kviečiu ateiti ir patiems įsitikinti.

– Kiek tau yra svarbi sausio 13, tas laikotarpis, koks ryškiausias prisiminimas?

– Sausio laikotarpis man ir visai Lietuvai svarbus kaip lūžio taškas laisvės kelyje. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. įvyko kažkur Seime, labiau televizijoje ir spaudoje, o 1991 m. sausio įvykiai atsitiko šalia – gatvėje, kieme, su tikrais žmonėmis.

– Kaip sekėsi kurti filmo garsą, su kokiais iššūkiais susidūrei?

– Laikotarpio atmosferą filme kurti puikiai padeda to laikmečio latviškų roko ir eksperimentinės muzikos grupių kompozicijos, originalios TV ir radijo transliacijos, autentiški įrašai iš žmonių susibūrimų ir barikadų Rygoje, garsas iš Jurio Podnieko filmuotos dokumentinės medžiagos.

– Koks yra tavo įsimintiniausias prisiminimas iš šio filmo gamybos?

– Įsimintiniausias prisiminimas yra karo Ukrainai paskelbimas, buvo pats darbo su filmu įkarštis, kurį pertraukė kokios dvi geros savaitės siaubo ir nežinomybės, be to, sinchroninius garso efektus mums kūrė komanda Kijeve – kelias savaites nebuvo aiškus jų likimas.

– Kaip atsitiko, kad tapai garso režisieriumi?

– Garso režisieriumi tapau filmo „Sausis“ vaizduojamu metu, įrašinėjant mėgėjiškos mokyklos roko grupės garsą. O garso režisieriaus karjera kine prasidėjo „iš pašaukimo“ – prie filmo garso mane pakvietė dirbti pažįstami kino žmonės, iki tol kūriau garsą TV ir radijo reklamoms.

– Garso režisieriaus darbas kine, koks jis?

– Kine vaizdas pasakoja režisieriaus sugalvotą istoriją, o garsas sukuria filmo atmosferą ir daro įtaką žiūrovo patiriamiems jausmams, juos sustiprina. O su jais dirbti – be galo įdomu: tai ir preciziškas ir labai intuityvus užsiėmimas – reikia pasiekti ir „suvirpinti“ kuo platesnės auditorijos emocijas.

– Kokio iššūkio sau, kaip garso režisieriaus, norėtum ateityje?

– Kiekvienas filmas yra naujas didelis iššūkis. Tačiau dirbti paprasta, kai režisieriaus ir garso režisieriaus nuojauta ir nuomonės sutampa. To sau ir linkiu – daug naujų filmų, kuriuose kartu su bendraminčių komanda kursime gražius dalykus.

Filme vaidina Aleksas Kazanavičius, Karlis Arnolds Avots, Alise Dzene, Sandis Runge ir kiti.

Filmo „Sausis“ pasaulinė premjera įvyko 2022 m. birželį prestižiniame JAV Tribekos kino festivalyje (Tribeca Film Festival), kuriame „Sausis“ buvo apdovanotas kaip geriausias užsienio filmas. Taip pat šis filmas dosniai apdovanotas tarptautiniame Romos kino festivalyje, kuriame pelnė net tris – geriausio filmo, geriausio režisieriaus ir geriausio aktorius apdovanojimus. Filmas neliko nepastebėtas ir Varšuvos kino festivalyje, iš kurio parsivežė geriausio režisieriaus apdovanojimą.

Filmo vystymą ir gamybą finansavo Latvijos nacionalinis kino centras, Latvijos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos, Europos Tarybos fondas „Eurimages“, Lenkijos kino institutas.

Kino teatruose nuo sausio 13 d.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją