Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse (L. Lekavičiaus g. 2, Rumšiškės). Lietuvos liaudies muziejus Rumšiškėse – vienas didžiausių etnografijos muziejų po atviru dangumi Europoje birželio 24 d. 13 val. kviečia į Joninių šventę. Čia vyks apeiginė vandens magija, kupoliavimas, burtai, ateities spėjimai iš gėlių ir vainikų, ugnies pagerbimas. Žinoma, bus sveikinami Jonai, bus galima sudalyvauti Joninių viktorinoje ir kitose pramogose, primenančiose senovinius Joninių papročius. Visas pramogas lydės šokiai, dainos, žaidimai, tradicinis šokinėjimas per Joninių laužą. Lietuvos liaudies muziejuje išsidėstę 140 pastatų, galima apžiūrėti virš 88 tūkst. unikalių eksponatų iš visos Lietuvos, atspindinčių XVIII a. pabaigos – XX a. pirmos pusės Dzūkijos, Aukštaitijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos valstiečių bei miestiečių buitį, tradicijas.
Lankytojai gali dalyvauti edukacinėse programose ir daugiau sužinoti apie duonos kelią, lino kelią, žvakių liejimą, gėlių darželio priežiūrą, lietuvių liaudies žaidimus. Muziejus įsikūręs šalia Kauno marių ir į jį galima atplaukti garlaiviu – jis sustoja mobilioje Rumšiškių prieplaukoje, kuri įrengta, investavus kiek daugiau kaip 111 tūkst. eurų ES lėšų.
Rasų – Kupolių – Joninių traukinys, Panevėžio siauruko stotis (S. Kerbedžio g. 9, Panevėžys). Norintiems Jonines atšvęsti neįprastai rekomenduojama pasirinkti maršrutą siauruku iš Panevėžio į Rekstino mišką Panevėžio rajone. Siaurukas į originalią Joninių šventę pajudės 17:30 val. iš Panevėžio siaurojo geležinkelio stoties ir 18 val. keliautojai atvyks į Rekstino mišką. Šventėje gros folkloro ansamblis, bus sveikinamos Rasos, Janinos, Jonai, dalyviai bus kviečiami veidus praustis rasa – tai sveikatos ir grožio ritualas, bus renkami devynių rūšių žolynai, pinami vainikai, saulei aukojamos atnašos, kūrenamas laužas, tradiciškai ieškoma paparčio žiedo. Atgal į Panevėžį siauruku numatoma grįžti 21 val. Siaurasis Aukštaitijos geležinkelis pritaikytas kultūriniam turizmui panaudojus per 2 mln. eurų ES investicijų ir dabar keleiviai džiaugiasi patogiais peronais bei sutvarkyta geležinkelio stočių infrastruktūra.
Rasos šventė Kernavėje (Kernavės kultūrinis rezervatas, Kerniaus g. 4a, Kernavė). Tradiciškai trumpiausia naktis – vasaros saulėgrįžos šventė bus minima ir Kernavėje. Šventė prasidės birželio anttradienį ir tęsis iki pat trečiadienio ryto. Lankytojų Kernavės kultūrinis rezervatas lauks nuo nuo 18:30 val. Šventės dalyviai lankys laukus, vyks tradiciniai Lietuviški Joninių žaidimai, prie Didžiosios kupolės Pilies kalne bus galima išsiburti ateitį.
Ant Pilies kalno piliakalnio vyks nusileidžiančios saulės pagerbimas. Liepsnos didžiulis Joninių laužas, taip pat bus uždegtos stebulės piliakalniuose. 1 val. po vidurnakčio prasidės vainikų plukdymas Neries upe ir visą naktį dalyvius linksmins dainos, šokiai, žaidimai. Pasitikus saulę bus atliekamas tradicinis jaunystės ir grožio ritualas – prausimasis rasa. Pirmoji Lietuvos sostinė – Kernavė – yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir kasmet šios vietovės unikalumas pritraukia lankytojus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Kernavės kultūrinis rezervatas yra puoselėjamas panaudojant per 1 mln. ES investicijų. Šios lėšos skirtos muziejaus po atviru dangumi įrengimui, viešosios turizmo infrastruktūros įrengimui, takų infrastruktūros palei Nerį, Pajautos slėnį tobulinimui, laiptų į piliakalnius atnaujinimui, paveldo apsaugai.
Keliaujant po Lietuvą visuomet įdomu rasti dar daugiau įdomių dvarų, muziejų, parkų. Kas buvo atnaujinta, investavus ES lėšas, galima rasti skaidrumo iniciatyvos tinklalapyje. Jame taip pat galima susipažinti su pačių projektų vykdytojų, savanoriškai prisijungusių prie skaidrumo iniciatyvos, pateikta informacija, kur nukeliavo ES pinigai įgyvendinant projektus.