Judita Strumilaitė. Menas ir klimato kaita: kaip kalbėti, kad balsas būtų išgirstas

„Metas pakalbėti apie tvarumą, ilgiau laukti nebegalima“. Kiek kartų girdėjote šią frazę? Toliau seka keli esminiai sakiniai: laiko nebėra, jūros lygis kyla, oro stichijos ir nelaimės tampa nenuspėjamos, o žemės temperatūra nuolat kyla! Dėl visko esame kalti mes – žmonija, kuri savo nepasotinamu vartojimu ir veikla sukūrė ateitį, kurios niekam ir niekada nebūtume linkėję. Gąsdinantis tonas, žvėrelių įsipainiojusių plastike, naftos dėmių vandenyne nuotraukos – tokia negatyvi ir atstumianti komunikacija mus pasiekia kasdien, tačiau ar ji mus paliečia? Drįsčiau spėti, jog dažniausiai tai sukuria priešingą efektą – mes nenorime kalbėti apie tvarumą, mes netikime, jog po vieną galime prisidėti prie klimato kaitos stabdymo. Tad, kaip kalbėti apie tvarumą, kad balsas būtų išgirstas?

Šiuolaikinio meno ir tvarumo sąsajos pasaulyje bei Lietuvoje arba gerieji pavyzdžiai įkvepia!

Jau daugiau nei penkerius metus esu Vilniuje vykstančio, tarptautinio gatvės menų festivalio SPOT meninės programos vadovė ir būtent bendraujant su menininkais iš atokiausių pasaulio šalių suprantu vieną – tik menas gali paveikiai kalbėti apie tvarumą ir padėti siekti pokyčių. Štai ir britų žaliasis architektas James Wines patvirtina: „Be meno visos tvarumo idėjos nulemtos žlugti“. Skamba kiek pompastiškai, bet kas, jei tai iš tikrųjų vienintelis būdas paveikti mūsų protus ir širdis? Kas jei menas yra tas kanalas, padedantis efektyviai komunikuoti tvarumo problemas? 

Praėjusią vasarą, rengdami festivalio SPOT programą Šiais metais kartu su „Menų spaustuve“, daug kartų taip pat diskutavome apie tvarumą. Kaip jis gali pasireikšti ir atsispindėti programoje? Ir štai pristatėme publikai puikų šiuolaikinio cirko trupės „Acting for Climate“ pavyzdį. Birželio pabaigoje Vilniuje rodytame šios trupės spektaklyje „BARK“ pasakojama apie žmonių tarpusavio ryšį bei santykį su gamta. Vingio parko miškas, dirvožemis ir medžiai tapo pagrindiniais šio pasirodymo veikėjais, o darbas „BARK“ nagrinėjo klimato kaitos ir socialinių pokyčių galimybių temas. Tvarumas šiame pasirodyme buvo labai svarbus aspektas, nes ir pasirodymo atlikėjai, (menininkai iš Norvegijos, Suomijos bei Vokietijos) į gastroles vyko traukiniais, o pačiame Vilniuje į pasirodymo vietą keliavo dviračiais. 

Verta prisiminti, kad apie klimato kaitos problemas kalba ir visiems jau puikiai pažįstamas ir garsiai pasaulyje tebeskambantis – lietuvių performansas „Saulė ir Jūra“, kuris 58-ojoje, 2019 metais vykusioje Venecijos bienalėje gavo „Auksinio liūto“ apdovanojimą. Šis kūrinys vis dar keliauja po didžiausius pasaulio festivalius garsindamas ne tik Lietuvos vardą, tačiau ir skatindamas permąstyti klimato kaitos problemas jau beveik penkerius metus!