Ji skirta architektei, dailininkei Jūratei Bučmytei ir dailininkui, dizaineriui Albertui Krajinskui.

„Labai džiaugiuosi, kad mūsų kraštas, turintis išties nedaug gyventojų, gali didžiuotis tokiais talentais kaip Jūratė Bučmytė ir Albertas Krajinskas. Ačiū jums už tai, kad padedate mums suprasti, kokioje žemėje, kokiame krašte mes gyvename“, – sakė Neringos meras Darius Jasaitis.

M. L. Rėzos premijos įteikimas

Premija skirta už Kuršių nerijai ir Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybišką veiklą, išliekamąją vertę turinčius šiuolaikinio meno kūrinius, etninės kultūros ir paveldo puoselėjimą, kultūros ir meno iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie kultūrinio turizmo plėtros, taip pat edukacinę veiklą, pranešė savivaldybė.

Ceremonijos metu J. Bučmytė pristatė kūrybinio kelio istoriją bei dėkojo Neringos bendruomenei.

M. L. Rėzos premijos įteikimas

„Ši tryliktoji Martyno Liudviko Rėzos kultūros premija yra visų mūsų ir jūsų, neringiškių, ir visaip kaip su Kuršių nerija susijusių žmonių premija. Jūs visi esate, buvote ir būsite mūsų mokytojai. Ačiū jums – mūsų pakeleiviams – šiame nuostabiame kelyje“, – savivaldybės pranešime cituojama laureatė.

Kelis dešimtmečius Juodkrantėje gyvenantys A. Krajinskas ir J. Bučmytė 1988–1989 metais prisidėjo prie Neringos miesto viešųjų erdvių apipavidalinimo, sukūrė iki 1990 metų galiojusių įvažiavimo į Neringą leidimų dizainą, yra surengę 173 parodas, dauguma kurių susijusios su Kuršių nerija.

M. L. Rėzos premijos įteikimas

Jie taip pat iliustruoja knygas, veda viešas paskaitas, rengia seminarus, šiemet sukūrė scenografiją ir sceninius kostiumus vienam ryškiausių Neringos – Lietuvos kultūros sostinės renginių – operai-triptikui „Neringa“, prisidėjo prie Neringos – Lietuvos kultūros sostinės prekės ženklo kūrimo.

L. Rėzos premija siekia 2 tūkst. eurų.

Kuršių nerijoje, Karvaičių kaime, 1776 metų sausio 9 dieną gimęs L. Rėza laikomas vienu iškiliausių pasaulietinės lietuvių kultūros puoselėtojų bei lietuvių tautosakos mokslo pradininku.

Šaltinis
Temos
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją