Pavyzdžiui, pirmajame nepriklausomoje Lietuvoje organizuotame paauglių ir jaunimo literatūros konkurse, kurį inicijavo leidykla „Alma littera“, buvo atrinktos, išleistos bei apdovanotos trys knygos. Visos trys knygos pateko į Metų knygos rinkimų akciją, buvo pripažintos ir kituose konkursuose, o viena jų – Rebekos Unos „Atjunk“ – buvo ne tik išrinkta Metų knyga paaugliams, bet ir pelnė Prano Mašioto premiją.
Apie sudėtingą, įprastų žanrų nepaisančią paauglių ir jaunimo literatūrą, naujas galimybes pasireikšti jauniems kūrėjams bei tai, kuo ypatinga Prano Mašioto premija kalbame su vaikų literatūros kritiku Kęstučiu Urba.
- Kaip atsirado, nuo ko prasidėjo Prano Mašioto premijos teikimas bei kokioms knygoms ši premija teikiama?
- 1993 metais Lietuvoje įsisteigė IBBY (International Board on Books for Young People) skyrius, ir kaip tik tais metais pradėta teikti literatūrinė premija už geriausią ankstesniųjų metų knygą vaikams bei paaugliams. Nuo pat pirmųjų metų iki šiol ją finansavo garsus krepšininkas Šarūnas Marčiulionis. 2013 metais, minėdami 150-ąsias Prano Mašioto gimimo metines, šiai premijai suteikėme šio svarbaus Lietuvos vaikų rašytojo vardą. Malonu, kad nugalėtojas, be Šarūno Marčiulionio piniginės premijos, dabar gauna ir P. Mašioto giminaičio dailininko Vytauto Žirgulio paveikslą.
- Ar galima teigti, kad Prano Mašioto premija – svarbiausia premija rašantiems knygas vaikams bei paaugliams?
- Galima kalbėti apie tris apdovanojimus vaikų rašytojams Lietuvoje. IBBY Lietuvos skyriaus valdybos paskatinta Švietimo ir mokslo ministerija nuo 2004 metų pradėjo teikti Vaikų literatūros premiją už trejų pastarųjų metų kūrybą. Antra – IBBY Lietuvos skyriaus teikiama Prano Mašioto premija. Savotiška premija laikyčiau ir skaitytojų apdovanojimą – Metų knygos akcijoje renkamą Metų knygą vaikams ir Metų knygą paaugliams. Kiekviena iš šių trijų premijų svarbi savaip.
- Kuo Prano Mašioto premijos teikimas išsiskiria iš kitų premijų? Kuo ji ypatinga?
- Šiai premijai nei autorių, nei kūrinių nereikia pristatyti. IBBY Lietuvos skyriaus sudaryta 7 specialistų komisija perskaito visas praėjusiais metais išleistas knygas, jas vertina, įtemptai ginčijasi ir balsuoja. Ypatingas vertinimo komisijos darbštumas ir objektyvumas (žinoma, tiek, kiek jis išvis įmanomas vertinant meno kūrinius) galėtų būti laikomi šios premijos ypatingumu. Dar sykį pabrėšiu, jog tai vaikų ir paauglių literatūros specialistų skiriama premija už vertingiausią metų knygą jauniesiems skaitytojams.
- Sėkmingai pasibaigus pirmajam Lietuvoje paauglių ir jaunimo literatūros konkursui – kaip vertinate jį? Ar konkursas pavyko?
- Vertinu kaip vieną iš reikšmingiausių pastarojo laiko literatūrinio gyvenimo įvykių Lietuvoje. Pirmasis konkursas neabejotinai pavyko. Kartu, itin neramu, kaip bus toliau.
- Kokie teigiami pokyčiai įvyko po pirmojo šio konkurso?
- Į paauglių literatūrą atėjo naujų, šiuolaikinius paauglius pažįstančių žmonių. Viena skaitytoja garsiai pasakė: „Nustebau, kad ir lietuvių autoriai gali taip rašyti“. Šią frazę galbūt galima suprasti kaip įžeidimą. Bet jaunoji skaitytoja būtent taip pateikė aukščiausią įvertinimą. Savo ruožtu pridursiu, jog paauglių literatūros konkursą laimėjusios knygos labai sustiprino, paryškino tokios literatūros problematikos socialumą ir pilietiškumą.
- Kaip manote, ar pirmasis toks paauglių ir jaunimo literatūros konkursas turėjo daug įtakos šiųmetiniams Prano Mašioto premijos laureatams?
- Konkurso nugalėtojos sukūrė itin didelę įtampą, konkurenciją. Tai buvo tikras iššūkis komisijai. Be abejo, jos išstūmė keletą gerų kitų autorių knygų, nes premijų skaičius yra ribotas. Labai džiugu, kad šiemet Prano Mašioto premija sutapo ir su skaitytojų išrinkta Metų knyga.
- Ką Prano Mašioto premija, paauglių ir jaunimo bei kiti konkursai suteikia patiems kūrėjams? Ar tai juos pakankamai motyvuoja?
- Vis dažniau mūsų premijas gauna jauni kūrėjai, netgi debiutantai. Tai jiems pirmas reikšmingas laiptelis, o kartais ir šuolis. Mūsų organizacija (turiu galvoje IBBY) rūpinasi ir lietuvių vaikų bei paauglių literatūros sklaida pasaulyje, todėl tai ir galimybė patekti į tarptautinę erdvę. Negalima abejoti, kad premija skatina kurti. Žinoma, ji savaime negarantuoja tolesnių konkretaus autoriaus darbų literatūrinės vertės.
- Kaip paauglių ir jaunimo literatūros plitimas skatinamas užsienyje? Kaip mes atrodome kitų šalių kontekste?
- Man atrodo, kad iš vadinamojo posovietinio bloko šalių, mes vaikų literatūros kūrėjus skatiname bene azartiškiausiai, aktyviausiai. Taip, kone kiekviena šalis turi kokią nors premiją, dažniausiai irgi renkamos geriausios metų knygos. Kita vertus, mums lygintis su amerikietiškuoju Niuberio medaliu, teikiamu nuo 1923 metų, nederėtų.
Kad ir kaip žiūrėsi, stulbina Švedijos iniciatyvumas ir altruizmas – jie skiria 5 mln. Švedijos kronų vertės Astridos Lindgren premiją už kūrybą vaikams. Tai tarptautinis apdovanojimas, kuris labai retai atitenka saviems, tai yra švedų rašytojams.
- Ko tikitės iš šių metų, jau antrojo, paauglių ir jaunimo literatūros konkurso, jo dalyvių bei naujų kūrinių paaugliams ir jaunimui?
- Tiesiog truputį bijau nusivilti. Neramu, kad paauglių literatūroje po tokio staigaus pakilimo gali atsirasti duobė.
- Kokios temos, kokie žanrai ar problemos šiandien rašant paaugliams ir jaunimui – aktualiausi?
- Nėra temų, nėra žanrų, kurių nebūtų šiuolaikinėje paauglių literatūroje. Ji labai pliuralistiška. Kuo toliau, tuo sunkiau atsakyti, kas aktualiausia, kas populiariausia. Tų dalykų reiktų klausti bibliotekininkių ir mokytojų.
Sekti pirmojo konkurso finalininkių pramintu keliu ir teikti savo originalius rankraščius leidyklos „Alma littera“ organizuojamame paauglių ir jaunimo literatūros konkurse galima iki 2016 metų birželio 1 d. Konkursui kviečiama teikti prozos kūrinius, skirtus 10-17 metų skaitytojams.
Kaip ir pernai, trys geriausiais pripažinti kūriniai bus išleisti atskiromis knygomis, o pagrindinis konkurso prizas – 2900 Eur.