„Pasiilgusius pasaulinės klasikos kviečiame į spektaklį „Manno laimė“, mėgstančių lietuvišką klasiką laukiame premjeroje pagal Žemaitės „Marčią“. Žiemą pasitiksime su teatro legendomis spektaklyje „Aš nieko neprisimenu“, o pavasarį švęsime gyvenimą su gyva muzika spektaklyje „Festas“, kurią režisierius Aleksandras Špilevojus stato jaunimui. Lapkričio 15 d. teatras kviečia į „Maskaradą“, sostinėje vykstantį tik kartą per metus“, – pranešime spaudai prasidedantį sezoną apibendrina Vilniaus mažojo teatro vadovė Daiva Baltūsytė-Len.

Sezoną teatras pradeda premjeriniu spektakliu „Manno laimė“

„Manno laimė“ sukurtas pagal vieno žymiausių XX-ojo amžiaus literatūros kūrėjų Thomo Manno ankstyvąsias noveles, kurios šiemet pirmą kartą išverstos į lietuvių kalbą (vertėjas Antanas Gailius).
„Režisierė Gulnaz Balpeisova gali nustebinti. Ne rebusais ir galvosūkiais, o teatrališkumu. Ji moka pasakoti istoriją: vaizdžiai, aiškiai, atvirai. Net du jos spektakliai („Paryžiuje“ ir „Freken Julija“) šiuo metu rodomi J.Vachtangovo teatre Maskvoje. Todėl drąsiai sakau, – ji gali nustebinti“, – apie „Manno laimė“ režisierę sako teatro meno vadovas Rimas Tuminas. Pagrindinė spektaklio tema – Meilė. „Tai spektaklis apie tokią meilę, apie kokią slapčiomis svajoja kiekvienas jaunas žmogus“, – pasakoja G.Balpeisova.

Režisierė prisipažino išgyvenusi džiaugsmą dirbdama su Thomo Manno tekstu – sudėtingu ir gražiu: „Man įdomu, kokia buvo XX amžiaus pradžios inteligentija, ką ji galvojo, koks buvo jos skonis, kiek jos gyvenime buvo švelnumo, tolerancijos, romantikos... Šiandien žodis romantika sunaikintas, tapęs nereikalingu, bereikšmiu. O juk ji egzistuoja!“, – sako režisierė.

Vilniaus mažojo teatro žiūrovui ji rengiasi pasakoti dviejų jaunų žmonių istoriją ir tai ji darys nukeldama mus į XX amžiaus pradžią, į europietišką miestą, kurį Mažojo teatro scenoje sukūrė scenografas Marijus Jacovskis. Elegantiškų spektaklio herojų kostiumus, atspindinčius laikmetį, sukūrė dailininkė Jurgita Jankutė. Spektaklyje girdėsime gyvai atliekamą violončelės muziką.

Eglė Gabrėnaitė ir Gediminas Girdvainis – dviejose sezono premjerose

Šį sezoną klasikinį kūrinį pasirinko ir režisierė Gabrielė Tuminaitė. Jos premjeros „Marti“ pagal Žemaitę sulauksime jau spalį. Skirtingų kartų Vilniaus mažojo teatro aktorių komanda kartu su režisiere Gabriele Tuminaite ir rašytoja Paulina Pukyte pristato kiekvienam nuo mokyklos suolo žinomo kūrinio – Žemaitės „Marčios“ – sceninę versiją. Spektaklio kūrėjai pateikia naują žvilgsnį į stereotipinėmis interpretacijomis apaugusį kūrinį ir jo personažus – Katrę, jos tėvą, Vingių Joną ir kitus. Ar tikrai šiuolaikinis, moterų emancipaciją ir lygias galimybes šlovinantis pasaulis stipriai pasikeitė nuo Žemaitės aprašytojo? Spektaklyje atsispindės kūrėjų bandymai suprasti XIX a. vedybų, šeimos, meilės ir laimės sampratas ir palyginti jas su šiuolaikinėmis.

Vieną iš pagrindinių vaidmenų „Marčioje“ kurianti aktorė Eglė Gabrėnaitė prisimena: „Kai prieš keturiasdešimt metų vaidinau marčią, guosdavausi aktorei Onai Juodytei: „Onute, aš ne kaimo žmogus, aš nežinau, kaip kočėlais mojuoti, o kalakutą mačiau tik zoologijos sode“. „Eglute, nesijaudink, kai dėbtelėsiu į tave savo veizolais, viską tu žinosi, ką daryti“, – sakydavo ši. „Tuomet vaidinau Katrę, o artėjančioje premjeroje man teks Vingienės vaidmuo“, – juokiasi Eglė ir priduria, kad „Marti“ šiandienos scenoje gali būti labai įdomi. „Neįsivaizdavau, kad šią pjesę galima sušiuolaikinti, bet man atrodo, kad režisierė užkabino kažką labai įdomaus, ir Žemaitė bus kaip ne Žemaitė“, – pirmais repeticijų įspūdžiais dalinasi Eglė Gabrėnaitė.

Eglė Gabrėnaitė ir Gediminas Girdvainis pakviesti kurti vaidmenis ir dar vienoje sezono premjeroje „Aš nieko neprisimenu“. Vienaveiksmė Arthuro Millerio pjesė „Aš nieko neprisimenu“ atskleidžia humoristinę garsiojo dramaturgo talento pusę. Kūrinyje pagyvenusi našlė ir jos velionio vyro draugas analizuoja moters praeitį. Tai subtili ir komiška žmonių santykių ir neišsipildžiusių jausmų studija, kurios premjera numatyta 2019 m. pradžioje. Režisierius Kirilas Glušajevas, itin atidus sceniniam aktorių bendravimui, spektaklį pagal šią pjesę statys specialiai dviem Mažojo teatro aktoriams – Eglei Gabrėnaitei ir Gediminui Girdvainiui, kuris 2019 m. sausio 19 d. minės 75 metų jubiliejų.
Jauniems žmonėms. Jų kalba. Be vaidybos.

Pavasarį Vilniaus mažasis teatras pakvies į režisieriaus Aleksandro Špilevojaus spektaklį, kurio darbinis pavadinimas „Festas“.

„Festas – tai tam tikras gyvenimas, kuris turi laiko rėmus, taisykles, susitarimus ir leidžia pabėgti nuo griežto, tvirto, kieto pasaulio ir pabūti minkštai, laisvai. Festas – tai šventinis gyvenimas“, – sako Aleksandras Špilevojus. Jis savo spektakliu kalbės apie šiandienos dvidešimtmečius – kartą, užaugusią po nepriklausomybės. „Man įdomu pasikalbėt apie juos pačius: kuo jie gyvena, apie ką svajoja, ką jie mąsto, su kokiomis problemomis šiandien susiduria jauni žmonės, kurių pasaulėžiūrą ir savimonę formuoja laisvė. Kaip jie pasinaudoja laisvės suteiktomis privilegijomis?“, – spektaklio idėją pristato režisierius. Aktoriai nevaidins personažų, bet reprezentuos tam tikras būsenas ir pozicijas, spektaklyje skambės gyvai atliekama muzika.

Teatre – ne tik spektakliai

Šį sezoną bus ne tik skirtingų žanrų ir stiliaus spektaklių, bet ir daugybė kultūrinių renginių skirtingoms žiūrovų grupėms. Teatras nori būti įdomus ir aktualus, todėl šis sezonas itin spalvingas. Vienas įdomesnių nemokamų renginių – „Lietuvos teatro amžius“, skirtas Lietuvos šimtmečiui. Rugsėjo 20 d. prasidės susitikimai su režisieriais, aktoriais, kompozitoriais, scenografais ir dramaturgais, kurių indėlis į teatro meną atspindi Lietuvos teatro tapatybės unikalumą. Šio projekto sumanytoja ir vadovė – teatrologė Daiva Šabasevičienė. Renginį globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Be šių renginių, visą sezoną teatras kvies į šiuolaikinių pjesių skaitymus, susitikimus su žiūrovais, parodas, ekskursijas vaikams ir jaunimui.

Šventė, vykstanti tik kartą per metus – „Maskaradas“

Vilniaus mažasis savo žiūrovų lauks ne tik teatro, bet ir kitose sostinės erdvėse. Štai režisieriaus Rimo Tumino „Maskarado“ pūga siaus „Compensa“ koncertų salėje, talpinančioje net 1500 žiūrovų.
Jeigu Michailo Lermontovo pjesėje „Maskarado“ veikėjai gyvena saloninį, rūmų gyvenimą, tai spektaklyje visus veikėjus režisierius Rimas Tuminas išveda iš komfortiškos aplinkos. „Išviliojau juos į žiemą, ant ledo, kad jie neturėtų kur prisiglausti, kad čiuožinėtų, griuvinėtų, bėgtų, čiuožtų. Lermontovas buvo aistringas, ir tą jo aistrą bandžiau perteikti veiksmu. Tai buvo pagrindinis dalykas kūrybinio proceso metu. Šis spektaklis – kaip M. Lermontovo dvikovos kulka, kuri nuo šūvio pataiko tiesiai į širdį. Kulkos skrydis į širdį trunka vos keletą sekundžių, bet spektaklyje tos sekundės išplėstos į keletą valandų“, – sako spektaklio režisierius Rimas Tuminas, prasitardamas, kad „Maskarado“ užuomazgos yra jo vaikystėje. „Maskaradas“ – tarsi vaikystės spektaklis, kuriame dalyvauja dėdės, moterys, mokytojos, mūsų pirmosios meilės, mūsų pirmieji pavydai, išdavystės, simpatijos... Pamenu, kaip žengdavau mokytojos, kurią buvau slapta įsimylėjęs, pėdomis, įmintomis sniege... Nueidavau ilgą kelią“.

Lapkričio 15 dienos spektaklyje išvysite visų trijų kartų Vilniaus mažojo teatro aktorius: Arvydą Dapšį, Indrę Patkauskaitę, Vytautą Rumšą, Ingą Burneikaitę, Mindaugą Capą, Gediminą Girdvainį, Almantą Šinkūną, Edmundą Mikulskį, Larisą Kalpokaitę, Rasą Jakučionyę, Agnę Kiškytę, Joną Braškį, Tomą Stirną, Balį Latėną, Jūratę Brogaitę, Viliją Ramanauskaitę.

„Maskaradą“ sostinėje galima pamatyti tik vieną kartą per metus, tad tikrai verta sudalyvauti tikroje teatro šventėje:

M.Lermontovo „Maskaradas“ (rež. R. Tuminas) – lapkričio 15 „Compensa“ salėje, o artimiausios sezono premjeros – „Manno laimė“ pagal Thomą Manną (rež. G. Balpeisova) rugsėjo 15, 22, spalio 5 ir lapkričio 6. Žemaitės „Marti“ (rež. G. Tuminaitė) jau spalio 19, 20 ir lapkričio 10.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)