Ne visos demencijos vienodai piktybiškos
Laidos „Delfi rytas“ rubrikoje „Knyginėjimai trumpai“ J. Fišas pasakojo, kad žinios apie smegenis visą laiką gilėja, plečiasi, jų daugėja – nuolat vyksta tyrimai tiek apie galvos smegenų funkcijas, tiek apie anatomiją, kur net, atrodė, viskas ištirta.
„Tie tyrimai duoda labai daug pažinimo, labai daug naujų žinių, kurios mums padeda gyventi, o, svarbiausia, gydyti patologiją, kuri atsiranda senstant žmogui“, – kalbėjo jis.
Pasakodamas apie silpnaprotystę, demenciją J. Fišas atkreipė dėmesį, kad yra keletas jų formų: „Alzheimerio liga yra ta demencijos forma, kuri nuolat progresuoja, vystosi, kuri pagreitina tą žmogaus riedėjimą nuo kalniuko ir būtent protine linkme – dėl to mes jos nemėgstame ir labai labai stengiamės jos išvengti. Reikia gydyti, palaikyti, kad ta liga greitai nesivystytų, jeigu ji jau atsiranda, o svarbiausia – perspėti, neleisti jai atsirasti“.
Pasak J. Fišo, kitos demencijos nėra tokios piktybiškos, kaip, pavyzdžiui, kraujagyslinė, kuri tai pagerėja, tai pablogėja. „Gerindami galvos smegenų kraujotaką, gyvensenos pasikeitimais, mes galime ją gerokai pristabdyti, kaip, tarp kitko, ir Alzheimerio ligą“, – aiškino jis.
Alzheimerio galima išvengti
J. Fišas tikino, kad kiekvienas žmogus turi daug svertų, galinčių padėti išvengti demencinių ligų: „Jei sirgo tėvai, seneliai, atrodo, kad jau Alzheimerio liga yra neišvengiama. Bet iš tikrųjų turime labai daug svertų – su sveika gyvensena galima šito išvengti“.
Kokios yra priemonės, galinčios padėti tai padaryti? „Pirmiausia – judėjimas. Tai yra pagrindas sveikų galvos smegenų, kadangi formuojasi nauji neuronai, ryšiai tarp neuronų, tarp nervinių ląstelių. Judant pagerinama kraujotaka, per tam tikras sistemas išvedami toksinai iš galvos smegenų – tai yra vienas iš pagrindinių faktorių. Kitas, aišku, yra mityba: pokrypis į Viduržemio jūros dietą dabar laikomas optimaliu. Trečias yra psichologinis nusiteikimas, optimizmas, gera nuotaika, atlaidumas, nepiktumas, nekonfliktiškumas. Prie šito dar pasakyčiau draugavimas, bendravimas, santykiai su žmonėmis, meilė – aišku, lengva pasakyti, sunku padaryti, bet tokie dalykai palengvina gerą galvos smegenų funkcionavimą“, – dėstė jis ir taip pat priminė būtinybę reguliariai tikrintis sveikatą.
„Reikia netgi patiems nueiti pasitikrinti daugiau, panervuoti medikus, pasitikrinti, padaryti tyrimus, galbūt tiesioginių įrodymų nėra, bet yra įtarimas – tai geriau pasidaryti. Ir tada jei randame kažkokius pakitimus, pradėti naudoti preventyvines priemones – galbūt ir medikamentines, ir kineziterapiją, ir fizioterapiją, ir visokias kitokias“, – patarė J. Fišas.
Motyvacijos galia
Savo knygoje J. Fišas taip pat nagrinėja, kodėl skiriasi žmonių protiniai gebėjimai. Kas visgi tai lemia?
„Klausimas labai sudėtingas, bet siauros srities genijais, ko gero, vis dėlto yra gimstama. Toks ypatingas matematikos ar muzikos, ar kažkokių fizinių gebėjimų talentas, visgi yra pono Dievo sąlygotas. O kitus gebėjimus mes galime išvystyti: kantrus, ilgalaikis, sudėtingas pasiaukojantis darbas duoda rezultatų. Tik čia labai svarbu, aišku, turėti motyvaciją – jei žmogus motyvuotas, jis gali kažin ką padaryti: gali sanskritą išmokti be didelių pastangų, o motyvacijos nėra, eilėraščio neišmoks“, – sakė jis.
Ilgiau gyventi leidžia požiūris ir mokslo progresas
Ar demencinėms ligoms galima užkirsti kelią? „Liga ligai nelygi. Šiaip medicinos progresas yra milžiniškas – tą matome, jaučiame, medicinos mokslo progresas yra taikomas praktinėje medicinoje ir dabar gyvenimo trukmė yra ypatingai padidėjusi, taip pat ir Lietuvoje: moterų iki 82, vyrų iki 72 metų, kiekvienais metais dar šiek tiek“, – pastebėjo jis.
„Tai, aišku, yra ir dėl gyvensenos – žmonės dabar labai susirūpino savo sveikata, dabar ir pacientai sveikesni, mažiau užleistų ligų, ir jie ateina tikrintis. Taip pat, aišku, medicininės priemonės, priežiūra, operacinė, transplantacijos, biologinė terapija. Tai yra, sakyčiau, didžiulė revoliucija, kuri sąlygoja tą gyvenimo trukmės pailgėjimą. Bet ne tik tai, o ir žmonių susirūpinimas sveikata – pastebėta, kad intelektualūs, išsilavinę žmonės, kurie ja rūpinasi, gyvena ilgiau, negu tie, kurie visiškai nekreipia jokio dėmesio, turi daug žalingų įpročių: jų gyvenimo trukmė trumpesnė, o demencijų atsiradimo rizika žymiai didesnė“, – konstatavo J. Fišas.
Tad ką daryti, norint sveikam sulaukti šimto metų? „Fizinis aktyvumas, mityba ir nusiteikimas. Apskritai žmogaus biologiją galima suskirstyti į kūną, vadinamą somą, ir psichę. Tad dvi sferos, kūnas ir psichika, mūsų aukštoji nervinė veikla – darna šitų dviejų sudedamųjų dalių ir leidžia tapti ilgaamžiškais“, – apibendrino neurologas.